Profesijos ir šeimos ryšiai lietuvių vaistininkų bendruomenėje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėProfesijos ir šeimos ryšiai lietuvių vaistininkų bendruomenėje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje
Kita antraštėLinks between profession and family in the community of Lithuanian pharmacists at the end of 19th and the beginning of 20th centuries
AutoriaiGudienė, Vilma
LeidinyjeMedicina . 2005, t. 41, Nr. 6, p. 529-535
Reikšminiai žodžiai
LTFarmacijos istorija; Farmacininkų karjera; Moterys farmacininkės
ENHistory of Pharmacy; Becoming a Pharmacist; Women Pharmacists
Santrauka / Anotacija

LTSavita šeimos įtaka, pasirenkant farmacininko profesiją, susiklostė lietuvių Tautinio sąjūdžio laikotarpiu XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti lietuvių šeimos ir farmacininko karjeros ryšį, išanalizuoti politinių, socialinių, ekonominių veiksnių įtaką tokiems ryšiams atsirasti. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuvių valstiečių pasipriešinimas rusifikacijai, polonizacijai pasireiškė siekiu formuoti lietuviškąją inteligentiją. Pagrindiniu naujosios lietuvių inteligentijos rengimo centru tapo kunigų seminarijos. Kunigo profesija buvo prestižinė, be to, garantavo materialinę gerovę. Jaunuoliai neretai palikdavo kunigų seminariją ir dirbdavo vaistinėse, kur gaudavo pastogę, menką 5 rublių vaistinės mokinio atlygį. Tokie „pabėgėliai“ apsigyvendavo Carinės Rusijos universitetiniuose miestuose ir, netekę tėvų paramos, savarankiškai siekė „išeiti“ į žmones, tai yra įgyti išsimokslinimą. Lietuvėms moterims, pasirenkant farmacininkės profesiją, svarią įtaką turėjo sutuoktinių profesija. Kai kurie išsimokslinę lietuviai farmacininkai skatino žmonas sekti jų pėdomis. Deja, tokie atvejai pavieniai. Kartais farmacininkai sukurdavo šeimas, tačiau lietuvių moterų provizorių ar provizoriaus padėjėjų buvo vos keletas, o mišrios šeimos Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpiu buvo vertinamos neigiamai. Šiame straipsnyje aptariamas farmacininkų karjeros kelias ir šeimos įtaka pasirenkant profesiją bei farmacininkų tautiniu požiūriu mišrių santuokų kūrimas ir lietuvių požiūris į tai. [Iš leidinio]

ENDuring the period of Lithuanian National Movement (the end of the19th c. – the beginning of the 20th c.), certain family influence was felt in choosing the occupation of a pharmacist. This article shows the connection of Lithuanian family with the pharmacist career and analyses the influence of the political, social, economic forces on such a connection. At the end of the 19th c. – the beginning of the 20th c., the resistance of Lithuanian peasants to Russification and Polozination was expressed in an attempt to form Lithuanian intelligentsia. Seminaries became the main centres for training of the Lithuanian intelligentsia. Priest‘s occupation became prestigious and also insured material welfare. Often young people would leave the seminary and worked in a pharmacy where they were given shelter and the meagre wages of 5 rubles. Such “fugitives” would reside on the campuses of Central Russia and, when deprived of parental support, would try to gain education on their own. Lithuanian women, in choosing to become pharmacists were influenced by the occupation of their spouses. Some educated Lithuanian pharmacists encouraged their wives to follow in the footsteps. Such cases, however, are few. Sometimes pharmacists created families, yet there were only few female pharmaceutical chemists or their female assistants. On the whole, in the period of Lithuanian National Movement, mixed families were viewed negatively. The article discusses the career course and family influence on choosing this profession, the creation of mixed marriages from the national standpoint of pharmacists, and the attitude of Lithuanians to it.

ISSN1010-660X
Mokslo sritisIstorija / History
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3838
Atnaujinta2013-04-28 15:58:18
Metrika Peržiūros: 4