Silpnai besimokančiųjų bendrojo lavinimo mokyklos mokinių matematinių gebėjimų diagnostika

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje pateikiami žemų matematinių gebėjimų mokinių analizės rezultatai, gauti pritaikius moderniosios testų teorijos dviejų parametrų modelį 2005–2008 m. Lietuvos nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenims ir atlikus gautų duomenų kiekybinę ir kokybinę analizę. Rezultatai vertingi planuojant tolesnius mokinių pasiekimų tyrimus, tobulinant programas ir vadovėlius bei apmąstant ugdymo praktiką. Pritaikius minėtą modelį iš 2005–2008 m. nacionalinių tyrimų užduočių banko pavyko atrinkti 132 užduotis, identifikuojančias 15 proc. grupės mokinių silpniausius matematinius gebėjimus, ir 202 užduotis, identifikuojančias 25 proc. grupės mokinių silpniausius matematinius gebėjimus IV, VI, VIII ir X klasėse. Remiantis atrinktomis užduotimis, sukurtos aprėptys įgalino apibūdinti tirtų mokinių kognityvinius gebėjimus pagal žinias ir supratimą ir taikymus, o problemų sprendimo gebėjimams apibūdinti tinkamų užduočių nepakako. Nustatyta, jog 15 proc. grupės mokiniai kur kas prasčiau nei 25 proc. grupės mokiniai įsisavinę įvairius matematikos terminus ir žymenis, tačiau „Taikymo“ grupės uždavinius abiejų mokinių grupių mokiniai sprendžia panašiai. Nustatyti tokie žemų matematinių gebėjimų mokinių sprendžiamų uždavinių požymiai: duomenys – maži, „patogūs“ skaičiai, reikalinga uždaviniui išspręsti informacija tiesiogiai pateikta uždavinio sąlygoje, kontekstas įprastas, artimas mokinių patirčiai, klausimai tiesioginiai, reikalaujantys padaryti logines išvadas. Nustatyta, kad kuo silpnesni mokinių matematiniai gebėjimai, tuo jų nuostatos matematikos atžvilgiu žemesnės.

ENThe paper presents the results of the analysis of pupils with low abilities in mathematics, obtained having applied a two-parameter model of the modern test theory to the data of 2005–2008 surveys on Lithuanian national pupils’ attainments and having carried out quantitative and qualitative analysis of the obtained data. The results are valuable for the planning of further surveys on pupils’ attainments, improving curricula and textbooks and reflecting upon educational practice. Having applied the given model to the 2005–2008 national surveys task bank, 132 tasks identifying the abilities of 15% of the weakest pupils in mathematics and 202 tasks identifying the abilities of 25% of the weakest pupils in mathematics from grades 4, 6, 8 and 10 were selected. Based on the selected tasks, formed coverages enabled describing cognitive abilities of surveyed pupils according to “Knowledge and understanding” and “Applications”, whilst there was an insufficient number of tasks suitable to describe the abilities of “Problem-solving”. The research established that pupils of the 15% group considerably more poorly than pupils of the 25% group have mastered various mathematical terms and notation, but the problems of the “Application” group are similarly solved by pupils of both groups. The following features of problems solved by pupils with low abilities in mathematics have been identified: small, “convenient” numbers, information necessary for solution of the problem is directly given in the condition of the problem, the context is usual and close to pupils’ experience, questions are direct and require making the simplest logical conclusions. It has also been identified that the lower the pupils’ mathematic abilities the lower their attitudes towards mathematics.