The Phonological systems of borderland subdialects of Lithuanian

LTStraipsnyje apžvelgiama Lietuvos paribio šnektų fonologinė sistema. Kai kurios iš aptariamųjų šnektų neturi ilgojo balsio e˙ (Uodegėnų, Tverečiaus šenktos, Gervėčiai, Seinai, Punskas, bei kitos pietinės šnektos). Uodegėnų, Adutiškio-Kamojų šnektos neturi ilgųjų e˙ ir o˙, o Tverečius, Adutiškis-Kamojys, Kliukščionys ir Gervėčiai – trumpųjų e ir ɔ. Daugelyje rytų ir pietų aukštaičių šnektų nekirčiuoti ilgieji balsiai yra sutrumpėję iki pusilgių ar trumpų. Kai kuriose rytų ir pietų dzūkų paribio šnektose nedzūkuojama: priebalsis d' prieš i-tipo balsius rečiau keičiamas į dz (Uodegėnuose – 50 proc., Punske – 61 proc.), nei t' į c (atitinkamai 67 proc. ir 84 proc.). Ciskodo ir Daugpilio šnektose šie priebalsiai keičiami labai retai (č' ir dž' prieš priešakinio pakilimo balsius dažniau keičiami į c' ir dz'). Aukštaičių šnektose priebalsiai l, r ir s pradėti kietinti labai seniai, š, ž, c, dž, č, dz – vėliau, o p, b, m, v ir kt. tik šiame amžiuje. Pagal priebalsių kietinimą galima išskirti 3 paribio teritorijas: Uodegėnai and Kamojys, kur kietinama 17 priebalsių, o 10 po jų einančių balsių yra suužpakalėję; Punskas (atitinkamao 14 priebalsių and 8 balsiai); Apsas, Daugpilis, Ciskodas, Tverečius-Vidžiai, Kliukščionys, kur 10-12 priebalsių kietinama, o 4-6 pakeitę kokybę. Nei rytų, nei pietų aukštaičių šnektose monoftongų kirčiavimas nėra aiškiai išreikštas. Šiaurinės periferinės Lietuvos šnektos Latvijoje skiriasi nuo šnektų Lietuvoje – kai kurios jų neturi ilgųjų e˙ ir o˙ (Uodegėnai), beveik nedzūkuoja, kietina priebalsius (Uodegėnai) ir latvių kalbos pavyzdžiu verčia s->š ir š->s.Reikšminiai žodžiai: Balsiai; Fonologija; Fonologinė sistema; Fonologinės sistemos; Kalbotyra; Paribio šnekta; Paribio šnektos; Priebalsiai; Tarmė; Tarmės; Borderlands dialect; Consonants; Dialect; Dialects; Linguistics; Lithuanian; Peripheral subdialect; Phonological System; Phonological systems; Phonology; Vowels.

ENThe article reviews the phonological system of subdialects of coastal regions of Lithuania. Some of these subdialects do not have the long vowel e (subdialects of Uodegėnai, Tverečius, Gervėčiai, Seinai, Punskas, and other southern subdialects). Subdialects of Uodegėnai, Adutiškio-Kamojai do not have long e and o, whereas Adutiškis-Kamojys, Kliukščionys and Gervėčiai subdialects do not have short e and o. Unstressed long vowels of the majority of eastern and southern subdialects of the Upper Lithuania shortened and became semi-long or short. In certain eastern and southern coastal regions of Dzūkija, the consonant d’ before i-type vowels is rarely replaced with dz (50% – in Uodegėnai, 64% – in Punsk), and t’ is not replaced with c (67% and 84% respectively). In the subdialects of Ciskādi and Daugavpils, these consonants were rarely replaced. In Aukštaičiai dialects, consonants l, r and s started to harden long time ago, consonants š, ž, c, dž, č, dz – some time later, and consonants o p, b, m, v, etc. – only in this century. Three coastal territories can be identified according to the hardening of consonants: Uodegėnai and Kamojys, where 17 consonants hardened; Punskas (14 consonants and 8 vowels respectively); Apsas, Daugavpils, Ciskādi, Tverečius-Vidžiai, Kliukščionys, where 10-12 consonants hardened, and 4-6 changed their quality. Neither eastern nor southern Aukštaičiai subdialects have prominent stressing of monophthongs. Lithuanian Subdialects of the northern periphery in Latvia differ from subdialects in Lithuania – some of them do not have long e and o (Uodegėnai), harden consonants (Uodegėnai) and replace s with š and š with s as in Latvian.