Mediniai personažai vaikų literatūroje

LTStraipsnyje analizuojami keturių literatūrinių pasakų – Collodi „Pinokio nuotykiai“, Tolstojaus „Auksinis raktelis“, arba „Buratino nuotykiai“, Sluckio „Stebuklingoji rašalinė“ ir Mieželaičio „Miško pasaka“ – pagrindinių veikėjų paveikslai, kuriems bendra jų kūno medžiaga: visi jie yra mediniai. Tokia veikėjų prigimtis panaudota kuriant kai kurias situacijas, įvykius. Tačiau stebina ir jų „žmogiškojo turinio“ bendrumas. Straipsnyje pateikiamos įžvalgos, kad visuose kūriniuose galima atsekti Collodi knygos poveikį, tradiciją. Herojai imituoja vaiko pasaulėjautą ir elgseną, apysakos–pasakos kelia didaktines idėjas, kurias labiausiai išreiškia protagonisto persiauklėjimo procesas; kūrinių siužetams būdingas nuotykinis pradas. Kita vertus, Tolstojaus kūrinyje pastebėtinas jau kitoks, ironiškas didaktizmo traktavimas. Mieželaičio personažas sudėtingiausias, paslaptingiausias, metaforiškiausias. Tai nulemia visai kitokia jo kilmė: Šakalinis Pagalinis ne išskaptuotas ir medžio gabalo, o gimęs iš moters ir gamtinės, mitinės būtybės meilės akto. Be abejo, svarbiausia tai, kad Mieželaičio kūrinys priklauso naujam lietuvių vaikų literatūros tarpsniui: devintajame XX a. dešimtmetyje vaikų literatūra, pasitelkusi vadinamąją ezopo kalbą, ėmė reikšti maištingas idėjas, kurias iš dalies perteikia ir šios pasakos herojus. [Iš leidinio]

ENThe paper analyses four characters of literary fairy tales: The Adventures of Pinocchio by Carlo Collodi, The Golden Key or The Adventures of Buratino by Alexci Tolstoy, The Magic Inkpot by Mykolas Sluckis and A Tale of the Forest by Eduardas Mieželaitis. Their common feature, at first sight, is only a wooden body; however, some similar inner characteristics should be noticed. All those characters represent the child's behaviour and mentality. The most influential work is The Adventures of Pinocchio; the didactic nature of the work can be traced in other works, although didacticism is softened and modified. The adventurous plot of the works is also their common characteristic. A Talc of the Forest by Mieželaitis represents the new stage of development of the Lithuanian Children's Literature. Children's Literature in the 1980s, by using the so called Aesop's language, dared to raise more complicated, even politically dangerous ideas. The protagonist of the work partly represents resistance and revolt. The "birth" of the character is also different: he was not simply carved of a piece of wood; he is an offspring of a lonely woman and a mythic creature, who mainly represents Nature. That is why the character is more metaphorical, more sophisticated, compared with Pinocchio and Buratino. [From the publication]