Evangeliškų surinkimų giesmės ir giesmynai Mažojoje Lietuvoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Evangeliškų surinkimų giesmės ir giesmynai Mažojoje Lietuvoje
Alternative Title:
Hyms and hymnals of Evangelical surinkimai (religious meetings) in Lithuania Minor
In the Journal:
Tiltai [Bridges] [Brücken]. 2000, Nr. 3 (12), p. 67-72
Keywords:
LT
19 amžius; 18 amžius; Klaipėda. Klaipėdos kraštas (Klaipeda region); Lietuva (Lithuania); Giesmės ir giesmynai / Hymns and Hymnals; Krikščionybė. Teologija / Christianity. Theology.
Summary / Abstract:

LTMažosios Lietuvos lietuvių muzikinės kultūros tyrinėjimo erdvėje vienas unikaliausių reiškinių – evangeliškų surinkimų giedojimai. Jau XVIII a. pradžioje, vokiškumo dvasiai vis labiau skverbiantis į Mažosios Lietuvos lietuvių gyvenimą, vokietėjant bažnyčiai, nemažai lietuvininkų, izoliuodamiesi nuo vokiškos įtakos, pakrypo į pietizmą – savotiškas namuose atliekamas pamaldas, vadintas surinkimais. Šis pavadinimas greičiausiai kilo iš įsitikinimo, kad Dievo dvasia pačius maldingiausius, doriausius žmones pašaukia ir surenka maldai, dvasiniam tobulėjimui, Dievo garbinimui. Svarbiausia surinkimų pamaldų sudėtinė dalis buvo giedojimas gimtąja kalba. Įsitvirtinę XVIII a., surinkimai veikė iki pat XX a. vidurio. Ši ypatinga žmonių religinio jausmo bei pamaldumo reiškimosi forma žinoma tik Mažojoje Lietuvoje, vėliau – Klaipėdos krašte. Šio straipsnio tikslas – pateikti surinkimų giesmių atsiradimo istoriją, atskleisti jų kilmę, plitimo priežastis, socialinę terpę, muzikinį giesmių savitumą bei sąsajas su oficialiosiomis evangelikų liuteronų giesmėmis. Surinkimų giesmės išsiskyrė specifiniais muzikinio ir žodinio teksto ypatumais, jas dažniausiai kurdavo surinkimų vadovai – sakytojai. XIX a. pradėti leisti surinkimų giesmynai. Daroma išvada: nors lietuviški Evangelijos surinkimai XVIII–XIX a. sudarė atsvarą aktyvėjančiai germanizacijai, nes padėjo lietuvininkams išsaugoti gimtąją kalbą, savo tapatumą, vis dėlto, neatmetant pozityvaus surinkimų vaidmens – ne be jų įtakos spartėjo lietuvių nutautėjimo procesas, atrofavosi tradiciniai tautiškumo elementai, nyko etnografinis savitumas.Reikšminiai žodžiai: Evangelikai; Giesmynai; Giesmė; Giesmės; Lietuvininkai; Mažoji Lietuva; Protestantai; Sakytojas; Surinkimai; Chants; Evangelists; Hymnals; Lietuvininkai (residents of Lithuania Minor); Lithuania Minor; Protestants; Sakytojas (elected clergyman); Surinkimai (religious meetings).

ENIn the article the chants of Evangelical surinkimui (religious meetings) as one of the most unique phenomenon of the musical culture of Lithuania Minor is analysed. Having appeared at the beginning of the 18th century they survived till the middle of the 20th century. The main part of surinkimai service was the chant in the native language. Specific melodic and verbal peculiarities of the hymns are of great significance. They were composed by sakytojai (elected clergymen). The first hymnals of surinkimai were published in the 19th century. In the 18th-19th century Lithuanian Evangelical surinkimai constituted an important counterbalance to the Germanization of those times, they helped Lithuanians preserve their native language and retain their identity. [text from author]

ISSN:
1392-3137; 2351-6569
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36965
Updated:
2018-12-17 10:46:45
Metrics:
Views: 39    Downloads: 9
Export: