The Berlin Phonogram Archives and its role in promoting traditional music in Europe

LTBerlyno fonogramų archyvą 1900 m. rugsėjo mėn. įkūrė Berlyno universiteto Psichologijos instituto profesorius Karlas Štumpfas (Carl Stumpf). Šiuo metu čia yra sukaupti vieni turtingiausių ir vertingiausių istorinių viso pasaulio tradicinės muzikos įrašų fondų. Didžiausią archyvo dalį sudaro garso įrašai, daryti ano meto Vokietijos kolonijose Afrikoje ir Ramiojo Vandenyno salose, tad europietiškos kilmės liaudies muzikos įrašų čia yra palyginti nedaug. Archyve saugoma apie 2500 fonografo volelių su Europos tautų liaudies muzikos įrašais, kas sudaro tik 15,5 % visų čia esančių įrašų. Visi įrašai – tai 49 skirtingos kolekcijos, įrašytos 1900 – 1943 metų laikotarpiu. Buvo manoma, kad po 1945 metų kapituliacijos Fonogramų archyvas liko palaidotas po Berlyno griuvėsiais. Jis vis dėlto išliko ir 1991 metais, susijungus abiem Vokietijoms, sugrąžintas į Berlyno etnografijos muziejų. Tada ir buvo sudarytas garso įrašų perrašymo šiuolaikine technika projektas, kuris 1998 m. vasarą pradėtas sėkmingai įgyvendinti. Berlyno fonogramų archyvas, ypač Archyvo direktoriaus pareigas nuo 1905 iki 1933 metų einantis profesorius Erichas M. fon Hornbostehs (Erich M. von Hornbostel), siekė populiarinti tradicinę muziką visame pasaulyje. Šiam tikslui jis suformavo pasaulinio lygio garso įrašų darymo programą. Čia akcentuojama ne tik muzikos įrašų rinkimo svarba, bet ir reikiamų techninių žinių suteikimas tuo susidomėjusiems asmenims bet ištisoms organizacijoms. Archyvo dokumentai, sukaupti dvidešimtyje storų aplankų ir apimantys penkiasdešimties metų laikotarpį, liudija glaudžius Baltijos jūros regiono valstybių tarpusavio ryšius, bendradarbiaujant šioje programoje.Archyvo garso įrašų kolekcijos buvo kaupiamos ir turtinamos keičiantis arba perduodant vaškinius fonografo įrašų cilindrus nemokamai, suteikiant rinkėjams galimybę naudotis pažangiausia to meto garso įrašymo technika, kuri leido šiuos įrašus daryti ir galvaninio kopijavimo būdu. E. fon Hornbostelis buvo vienas žymiausių šios srities specialistų. Jis buvo ne tik įvairių tautų tradicinės muzikos žinovas, bet gerai žinojo ir to meto fonografinės technikos mokslinius laimėjimus, puikiai išmanė archyvinius garso įrašų saugojimo archyvuose dalykus. E. Hornbostelio veikla, propaguojant tradicinę muziką Baltijos šalyse, dar nėra išsamiai aptarta. Svarbiausi šių šalių muzikinio folkloro dokumentai mūsų Archyve yra garso įrašų kolekcijos, gautos iš žinomų šio regiono liaudies muzikos užrašinėtojų. Tat Jevgenija Lineva, Eduardas Volteris (Eduard Wolter), Jurijus Blokas (Jurij Blok), Eugenijus Gipijus (Jevgenij Gippius) iš Rusijos bei Skandinavų kompozitoriai Kristianas Ledcnas (Christian Leden), Ottas Andersonas (Otto Andersson) bei Džonas Leifsas (Jon Leifs). Artimus ryšius su Lenkija palaikė Mečislovas Kolinskis (Mieczysław Koliński), 1930–1937 metais dirbęs Archyve asistentu. Jis buvo surengęs įrašų mainus tarp analogiškų Poznanės ir Berlyno archyvų, kur visų pirma minėtina Lucijano Kamienskio (Lucjan Kamieński) kolekcija. Vieną seniausių Baltijos šalyse lietuvių liaudies dainų garso įrašų kolekcijų 1908 m. surinko E. Volteris. Ją sudaro 99 fonografo voleliai, šiuo metu saugomi Berlyno fonogramų archyve. Tikimės, kad bendradarbiaujant su Lietuvos mokslininkais šie įrašai bus greitai parengti spaudai ir paskelbti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archyvas; Fonografas; Fonogramos; Garso įrašai; Lietuvių muzika; Tradicinė muzika; Vokietija (Germany); Archives; Germany; Lithuanian music; Phonogram; Phonograph; Sound recordings; Traditional music.

ENWorking on the material of the Phonogram Archives since 1993, the author is able to share some aspects of the research into historical sound documents in Berlin and the Archives activities in promoting traditional music in Europe. Special emphasis is given here to music from around the Baltic Sea, and especially from Lithuania. The Berlin Phonogram Archives dates back to the beginning of this century. It has had an eventful history, a long time of oblivion, rediscovery in the early 1990s – and a stock of world wide collections that are unique and are hardly known to the scientific public. Before talking about the Lithuanian recordings, a short introduction will be given into the Phonogram. [From the publication]