Dar kartą apie dvigarsių dėmenų i, u kiekybę: ar tikrai neilgėja bendrinei kalbai artimiausiame šnektų areale?

LTStraipsnyje analizuojama dvigarsių dėmenų i, u kiekybė vakarų aukštaičių kauniškių šiaurvakarinėje dalyje, apimančioje Jurbarko, Šakių ir Vilkaviškio šnektas, kurių fonologine ir prozodine sandara dažniausiai remiamasi ir kodifikuojant bendrinės tarties normas. Dėl šio tipo akūtinių dvigarsių norminio tarimo pastarąjį laikotarpį aktyviau diskutuota prieš keletą metų, teikiant tarptautinės fonetinės abėcėlės (TFA) rašmenų rinkinį bendrinei lietuvių kalbai. Tuomet numatyta, kad pirmieji dėmenys gali būti ir trumpieji, ir pusilgiai, kalbant laisvesniu stiliumi. Tačiau klausimas vis dar išlieka galutinai neišspręstas, todėl svarbu toliau tirti šių dvigarsių prozodinius požymius šnektose, tradiciškai laikytose dėmenų i, u neilginančiu plotu, išsiskiriančiu iš visos lietuvių kalbos sistemos. Remiantis tyrimų, atiktų eksperimentinės fonetikos metodais, rezultatais ir įvertinus juos statistiniu Studento kriterijumi, straipsnyje daroma išvada, kad šiaurinėje kauniškių dalyje, Jurbarko ir iš dalies Šakių apylinkėse, tiek akūtinių, tiek cirkumfleksinių dvigarsių dėmenys i, u laikytini pusilgiais, o akūtinių dėmenų ilginimas aprašomame plote stiprėja einant šiaurės kryptimi. Į nustatytus kauniškių prozodijos dėsningumus neabejotinai atsižvelgtina ir teikiant bendrinės tarties norminius variantus. Esminiai žodžiai: lietuvių tarmės, vakarų aukštaičiai kauniškiai, priegaidė, mišrusis dvigarsis, balsio kiekybė.

ENThe article analyses the quantity of the elements of mixed diphthongs i and u in the northwestern part of the Western Aukštaitian subdialect of Kaunas, encompassing the local dialects of Jurbarkas, Šakiai, and Vilkaviškis. The phonological and prosodic structure of these regional dialects is most commonly used as a basis when codifying the norms of standard pronunciation. There is still ongoing debate about the established pronunciation of the acute syllables of this type in the standard language (whether they are short or semi-long), so it is essential to identify their prosodic features in those local dialects that have traditionally been considered an area where the elements i and u do not lengthen and which stands out from the rest of the Lithuanian language system. Based on the findings of studies conducted using experimental phonetic methods and evaluated with the statistical Student’s t-test, it can be concluded that in the northern part of the Kaunas subdialect, specifically the Jurbarkas area and partly the surroundings of Šakiai, the elements i and u in both acute and circumflex mixed diphthongs should be considered semi-long. Moreover, the lengthening of acute elements becomes more pronounced as we move northward within the described area. The identified prosodic patterns of the Kaunas subdialect should undoubtedly be taken into account when establishing standard pronunciation variants. Keywords: Lithuanian dialects, Western Aukštaitian of Kaunas, pitch accent, semi-diphthong, vowel quantity.

• Akūtinių dvigarsių pirmųjų dėmenų [i], [u] trukmė aukštaičių šnektose. Baltų ir kitų kalbų fonetikos ir akcentologijos problemos. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2004. P. 9-20.
• Dėl pietų žemaičių raseiniškių ir šiaurinių vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsių [ i, u + l, m, n, r]. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 1. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. P. 292-303.
• Du sąmonės lygmenys, dvi geriausios kalbos, vienas standartas. Lietuvių kalbos idealai: kaip keitėsi geriausios kalbos idėja. Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2017. P. 111-142.
• Lietuvių bendrinė kalba: normos ir vartosena. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas : 2014. 413 p.
• Lietuvių bendrinė tartis: norminimo istorija ir dabartis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 254 p.
• Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai: lyginamoji analizė. Vilnius, 2015. 1 pdf (312 p.).
• Lietuvių kalbos balsių formantinę struktūrą ir trukmę lemiančių veiksnių sąveika bei hierarchija.. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2024. 126 p.
• Lietuvių tarmių kilmė.. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 293 p.
• Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 247 p.
• Tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenys lietuvių tarmėtyroje. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2024. 247 p.
• Vakarų aukštaičiai kauniškiai: arealai ir diferenciniai požymiai. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. 242 p.
• Vakarų aukštaičių kauniškių dvigarsiai: kiekybės santykiai. Acta linguistica Lithuanica 2014, 71, 193-214.
• Vilniaus kalbos fonetinių ypatybių socialinės reikšmės: stigmatizuojamas ilginimas ir santykis su žiniasklaidos kalba. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 203 p.