Theodor Grotthuß (Freiherr Christian Johann Dietrich von Grotthuß, 1785-1822): ein Chemiker und Physiker aus Nordlitauen
LTTeodoras Grotusas (Theodor Grotthuß) gimė Leipcige 1785 m. sausį. Jo tėvai tuo metu keliavo į Saksoniją aplankyti protėvių žemės. Būsimasis mokslininkas vos penkių dienų amžiaus tapo Leipcigo universiteto studentu ir gavo universiteto rektoriaus pasirašytą „diplomą“. Tėvams priklausė Gedučių dvaras netoli Žeimelių (Latvijos pasienyje). Protėviai Livonijoje ir Kuršo kunigaikštystėje buvo turtingi, užėmė aukštus administracinius postus, buvo aktyvūs politiniame ir kultūriniame gyvenime. Teodoras augo tarp knygų, herbarų, mineralų kolekcijų. Labai gerai piešė ir tapė. Kad pasigamintų dažų ir kitų instrumentų, susipažino su įvairių medžiagų savybėmis ir jų panaudojimo galimybėmis. Nuo 1803 m. rudens lankė Paryžiaus Politechnikos mokyklą. Išklausė garsių to meto profesorių Klodo Bertoleto (Claude Louis Berthollet), Antuano Furkrua (Antoine-François Fourcroy) ir kitų įžymybių paskaitas. Lankė paskaitas ir kitose mokslo institucijose, susipažinęs su galvaniniais reiškiniais įsitraukė į jų tyrimus. Paryžiuje tapo tikru mokslininku, kuriam nėra kada kurti šeimos, rūpintis sveikata. Bet neužilgo paaštrėjo Rusijos ir Prancūzijos konfliktas, ir Teodoro Grotuso – Rusijos pavaldinio – padėtis tapo neapibrėžta. Dėl to nuvyko į Italiją, kurioje tuo metu atlikti svarbūs elektros tyrimai. Grotusas jais susidomėjo, ėmė eksperimentuoti savarankiškai, aprašė elektrolizės reiškinį. Šis tyrimas išgarsino autoriaus vardą. 1903 m. Svantė Arenijus, įteikiant jam Nobelio premiją, pasakė, kad apdovanijimą gauna už darbą, kuris grindžiamas Grotuso elektrolizės teorija. Straipsnio autorius įsitikinęs, kad Grotusas būtų du kartus nominuotas Nobelio premijai (elektrolizės teorija ir fotochemijos dėsniai), jei šioji anuomet būtų buvusi.
ENTheodor Grotthuß was born in January 1785 in Leipzig. His parents were travelling to Saxony to visit their ancestors’ land. The future scientist, being as few as five days of age, became a student at the University of Leipzig and was awarded a “diploma” undersigned by the rector. His parents owned the manor of Gedučiai near Žeimeliai. His ancestors in Livonia and the Duchy of Courland were rich, occupied high administrative posts, were active in political and cultural life. Theodor grew among books, herbal and mineral collections. He was very good at drawing and painting. In order to make paint and other instruments, he examined the properties of various materials and ways to use them. From the autumn of 1803 he went to the Polytechnic School in Paris and attended the lectures of prominent professors Claude Louis Berthollet, Antoine-François Fourcroy and other outstanding personalities. He also attended lectures in other educational establishments and was involved in the research of galvanic phenomena. He became a real scientist in Paris, who had no time for family and his personal health. After a while the conflict between Russia and France sharpened and the situation of Grotthuß, a Russian subordinate, became indefinite. Thus he left for Italy, where important electricity research was carried out at that time. Grotthuß became interested in it, started experimenting independently and described the phenomenon of electrolysis. This research made his name known. In 1903, when being presented the Nobel Prize, Svante Arrhenius said that he received the award for work based on Grotthuß’s electrolysis theory. The author is certain that Grotthuß would be twice nominated for the Nobel Prize (electrolysis theory and photochemistry laws), if such awards existed at that time.
