LTApibendrinant galima konstatuoti, kad D. Čypaitės-Gilės mokslinis darbas „Žydų (e)migracija iš Lietuvos 1918–1940 metais. Proceso rekonstrukcija“, kaip pirmas lietuvių istoriografijoje stambesnis tyrimas apie žydų emigraciją XX a. pirmoje pusėje, yra pavykęs bandymas perteikti žydų emigraciją iš Lietuvos ir atskleisti jos savitumą. Drauge tai – indėlis į Lietuvos žydų istoriją, kurio dar trūko socialiniuose ir kasdienybės istorijos tyrimuose. Tikėtina, kad paviešintas šis tyrimas padės pakoreguoti visuomenėje dar įsitvirtinusią nuomonę apie idealizuotą arba tragišką emigracijos procesą. Parengtame disertaciniame darbe taip pat atskleista emigracijos iš Lietuvos mozaika ir galimybės nušviesti etninio gyvenimo kituose kraštuose margumyną. Ši disertacija, be jokios abejonės, užims svarbią vietą tarp Lietuvos išeivijos istorijos tyrimų, sukels mokslinių polemikų ir, tikėtina, inspiruos naujus tyrinėjimus (p. 195).