Feliksas Bajoras : viskas yra muzika

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Feliksas Bajoras: viskas yra muzika
Editors:
Daunoravičienė, Gražina, sudarymas [com]
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos dailininkų sajungos PĮ Dailės leidybos ir informacijos centras, 2002.
Pages:
487 p
Notes:
Kūrinių ir pavardžių r-klės: p. 478-487.
Contents:
Sudarytojos žodis — Pokalbiai / Feliksas Bajoras — Autobiografija / Feliksas Bajoras — Felikso Bajoro literatūrinė kūryba: tarp išpažinties ir pamokslo / Rūta Goštautienė — Continuum ar novum? / Marta Szoka — Felikso Bajoro muzikos darybos bruožai / Danutė Kalavinskaitė — Felikso Bajoro muzikos ritmas / Rūta Gaidamavičiūtė — Sutartiniškoji gija Felikso Bajoro kūryboje / Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė — Kas daržely žydėjo / Vytautas Landsbergis — Felikso Bajoro vokalinė muzika / Vytautas Landsbergis — „Sakmių siuita“: esminių kelių santakoje / Jūratė Gustaitė — „Auki auki, žalias beržas“ / Algirdas Ambrazas — Oratorija „Varpo kėlimas“ / Dana Palionytė — ...Lyg liaudies dainos tąsa / Donatas Katkus — Trys žvilgsniai į Felikso Bajoro kūrybą / Danutė Kalavinskaitė — Felikso Bajoro „Muzika Sandomirui“: „Daina be žodžių“ / Malgorzata Janicka-Slysz — Felikso Bajoro „Missa in musica“ kaip mišių rito interpretacija / Marta Szoka — „Missa in musica“: tarp sacrum ir profanum / Gražina Daunoravičienė — Felikso Bajoro pramoginė muzika / Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk — Atradimų ženklu pažymėta / Vida Bakutytė — Felikso Bajoro muzikos teatras. Kolegos apie Feliksą Bajorą / Daiva Šabasevičienė — Muzika ir poezija. Beveik dvi kojos. Į Gražinos Daunoravičienės klausimus atsako Sigitas Geda — Daina dainai nelygu / Feliksas Bajoras — Muzika ir tekstas / Feliksas Bajoras — Spektaklio muzika / Feliksas Bajoras — Dukra ar podukra? / Feliksas Bajoras — Ekrano ir teatro muzika / Feliksas Bajoras — Ritmo kalba / Feliksas Bajoras —Interviu: Vienintelė pasaulyje; Žiūrėti j ateitį, semiantis iš praeities; Senieji žanrai vėl perspektyvūs; Muzika negali sustoti; Apie kūrybos procesą; Gyvenimas yra šviesus; „Svarbiau būti savimi, negu kad tave suprastų“; Lyg siunčiamas ženklas; Fantazijai plačiai atvert vartus — Priedai: Kūrinių anotacijos; Svarbiausios Felikso Bajoro gyvenimo ir muzikinės veiklos datos; Felikso Romualdo Bajoro kūrinių sąrašas; Bibliografija; Editor's Word; Kūrinių rodyklė; Pavardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Bajoras Feliksas; Kompozitorius; Muzika; Teatras; Literatūra.
EN
Bajoras Feliksas; Composer; Music; Theatre; Literature.
Reviews:
Summary / Abstract:

LTTai Lietuvos valstybinės (1981) bei Nacionalinės kultūros ir meno premijų (2001) laureato Felikso Bajoro kūrybą interpretuojanti studijų knyga. Ji tęsia leidinių, skirtų žymiausiems dabarties lietuvių kompozitoriams, seriją. Reikšmingiausia šio projekto ypatybe laikytinas jo esamasis laikas ir kūrėjo bei muzikologų bendravimo palytėti šios knygos puslapiai. Knygos sudarytoja, išdėstydama Bajoro kūrybos tyrinėtojų požiūrių išgrynintus ženklus, siekė suformuoti konceptualią analitinių požiūriu erdvę. Nes koncentruojant reflektuojamą kompozitoriaus kūrybinį portretą svarbu tampa tai, kas tyrinėjama, ką autoriai įžvelgia, kaip formuluoja savo tyrinėjimo aspektus, ką laiko tipišku, kokius sudeda prasminius kirčius, kam suteikia vertybinį aspektą. Knyga sudaryta iš šešių skyrių. Pirmajame - „Literatūrinė kūryba" - jos herojus pristatomas žodžio kūryba. „Pokalbiuose" Feliksas Bajoras aprašo savo gyvenimo bylą - operos Dievo avinėlis nepastatymo istoriją. Jos siužetas realiai rutuliojosi ministerijos, partijos CK, Operos teatro, Kompozitorių namų kuluaruose, tad pareigybių etiketės figų lapais knygos puslapiuose pridengia konkrečius sovietmečio žmones. „Pokalbius" ir „Autobiografiją" apibendrina Rūtos Goštautienės žvilgsnis, komentuojantis Bajoro žodžio kūrybos šiandienos recepcijos kontekstus.Antrajame skyriuje - „Teorinės studijos" - pristatomi kintančių probleminių diskursų analitiniai tekstai. Muzikologiniam archyvui atstovauja Vytauto Landsbergio bei Donato Katkaus straipsniai, pranašiškai įžvelgę ir apibendrinę svarbiausias Felikso Bajoro kūrybos ypatybes. Marta Szoka svarsto pastarojo dešimtmečio kompozitoriaus kūrybos stiliaus evoliucingumo klausimą; kitame savo straipsnyje lenkų muzikologė kaip ribinio mišių kanono individualizavimo pavyzdį tyrinėja „Missa in musica". Danutė Kalavinskaitė, formuluodama Bajoro komponavimo metodo, ženkliškumo bei simbolių problemą, tyrinėja Dievo avinėlio bei „Prabėgusių metų" partitūras. Rūta Gaidamavičiūtė atskleidžia vieno svarbiausių Bajoro muzikos komponentų - ritmikos charakteringumą. Tuo tarpu Daiva Račiūnaitė pagrindžia sutartiniškąjį Bajoro muzikos pradą. Dvi studijos nesutampančiais požiūriais interpretuoja svarbiausius vokalinius Bajoro ciklus: „Sakmių siuita" Jūratės Gustaitės traktuojama kaip kūrėjo individualybės, jo idėjų bei raiškos būdo dermė, tautiška Bajoro vokalinės muzikos pasąmonė bei muzikos kalbos tarmiškumo prielaidos atskleidžiamos Algirdo Ambrazo straipsnyje apie ciklą „Auki auki, žalias beržas". Dana Palionytė, analizuodama oratoriją „Varpo kėlimas", iškelia Tėvynės - varpo - alegoriją. Struktūrinė „Muzikos Sandomirui" analizė Malgorzatos Janickos-Slysz straipsnyje padeda įrodyti liaudies dainos formos idiomą. Bajoro religinės muzikos sakralumo temą gvildena Gražina Daunoravičienė. Knygoje suskamba ir Kamilės Rupeikaitės-Marniuk interpretuojama folklorinių inkliuzų dozėmis nepralenkta pramoginė Bajoro muzika. Požiūrį į Bajoro gebėjimą muzikoje matyti teatrą, teatre girdėti muziką išdėsto Vida Bakutytė.„Teorinių studijų" skyrių papildo „Paralipomena" - priedų skyrius bei pati sąvoka, Osvaldo Balakausko dėka iš Arthuro Schopenhauerio raštų atėjusi į muzikologų apyvartą, šios knygos „Paralipomenos" skyrių užpildo kontroversiški - teatrologės - Daivos Šabasevičienės bei teatro žmonių žvilgsniai į Bajoro darbus teatre. O Sigitas Geda dėsto savo požiūrį į kompozitoriaus jautrumą žodžiui. Ketvirtajame skyriuje - „Straipsniai" - publikuojami svarbiausieji Felikso Bajoro tekstai, ieškantys rūpimų komponavimo problemų sprendimo, taip pat aktorių muzikinio ugdymo programų komentarai („Ekrano ir teatro muzika", „Ritmo kalba"). Penktajame skyriuje - „Interviu" - sukaupti vertingiausi Bajoro pokalbiai su Rūta Gaidamavičiūte, Edmundu Gedgaudu ir Rita Nomicaite. Tradicinis „Priedų" skyrius skelbia Felikso Bajoro kūrinių anotacijas, gyvenimo datų aprašą bei Ritos Nomicaitės parengtus bibliografiją bei kūrinių sąrašas. Kalbėdami apie Felikso Bajoro kūrybą šešiolika studijų knygos autorių, bei pats kompozitorius ir jo tekstai savo nesutampančiais požiūriais palieka pėdsaką istorijoje. Kita vertus, studijų knygos puslapiai suima savin ir realaus muzikologijos lauko/laiko situacijos atspaudus. Čia neabejotinai atspindima nacionalinė muzikologijos tradicija, jos polinkis į struktūrinį analitiškumą, ir dabarties realybė esant neperrašytai XX amžiaus lietuvių muzikos istorijai, jaučiant nutylėtų temų įtampą ir skaudžiai geliančias emigracijos žaizdas. [Sudarytojos žodis, p. 8-9]

ENThe themes adumbrated above along with the others are being discussed within the scope of a book on creative work of Feliksas Bajoras, the recipient of the Lithuanian State Prize (1981) and National Prize for Culture and Art (2001). With this collection of essays we continue the series of publications devoted to the most eminent Lithuanian composers of our time. The present time and written pages marked with the joint efforts of the author and musicologists should be mentioned among the most valuable assets of this project. Laying out the refined sings of researchers' views on Bajoras' work, the editor sought to body out the conceptual framework for different analytical perspectives. Focusing on the portrait of the composer, everything becomes relevant: the object of research, the things regarded noteworthy, typical or valuable by the authors, the way they formulate aspects of research, shades of meaning and emphases they put, etc. The book consists of six chapters, the first of which, called "Literary Works", presents its hero with his own writings. In "Conversations" Feliksas Bajoras describes his life case - a story of how his opera "Dievo avinėlis" ("Lamb of God") was not put onto stage. The plot of this story was developing in the lobbies of the Ministry of Culture, Central Committee of the Communist Party, Opera Theater and Composers' Union where fig leaves of authoritative posts were covering the real officials' names from the Soviet period. The "Conversations" and "Autobiography" are concluded with Rūta Goštautienė's comments on the contexts of the present-day reception of Bajoras' literary output.The second chapter, "Theoretical Studies", includes analytical texts of shifting problem-oriented discourse. The musicological archives are represented by the articles of Vytautas Landsbergis and Donatas Katkus who prophetically envisaged and outlined the main characteristics of Feliksas Bajoras' compositions. Marta Szoka deals with the concept of evolutionism in the composer's style of the recent decade. Another article by the Polish musicologist examines "Missa in Musica" as an example of utmost individualization of a mass canon. As seemingly disparate topics as compositional procedures, signification and symbols in Bajoras' music are being discussed in Danutė Kalavinskaitė's article, which draws on the scores of opera "Dievo avinėlis" ("Lamb of God") and violin sonata "Prabėgę metai" ("Years Gone By"). Rūta Gaidamavičiūtė reveals specific traits of rhythm - one of the most important components of his music. Daiva Račiūnaitė bears out claims about the "sutartinės" sources of Bajoras' music. Two researchers demonstrate different views in interpreting his major vocal cycles. "Sakmių siuita" ("Suite of Stories") is seen by Jūratė Gustaitė as a consistency of the author's individuality, his ideas and the way of expression. Algirdas Ambrazas, in his analysis of "Auki auki, žalias beržas" ("Grow Grow, Green Birch"), opens up a broad vista on national subconsciousness of Bajoras' vocal music and prerequisites for dialect nature of his musical language. Dana Palionytė, in her essays about the oratorio "Varpo kėlimas" ("Hoisting the Bell"), comes up with an assumption that the bell is an allegory of the motherland. The structural analysis of "Muzika Sandomirui" ("Music for Sandomierz") helps Malgorzata Janicka-Slysz to detect the idiom of the folk song form. The sacredness theme in Bajoras' religious music is investigated by Gražina Daunoravičienė.One will also find here Kamilė Rupeikaitė-Mariniuk's account on Bajoras' popular music unrivalled in terms of incalculable folklore inclusions. Vida Bakutytė submitted a musicologist's view on the composer's ability to see theater in music and to hear music in theater. The chapter of "Theoretical Studies" is supplemented with "Paralipomena" - an appendix and the concept itself that came to musicological vocabulary from the writings of Arthur Schopenhauer thanks to Osvaldas Balakauskas. This chapter is packed with controversial opinions of the theater critic Daiva Šabasevičienė and other specialists about Bajoras' theater works. Sigitas Geda describes his view of the composer's sensitivity to the word. Chapter 4, "Articles", comprises the most important texts by Feliksas Bajoras, in which he seeks the solution to self-imposed problems of composing, and commentaries on musical education programs for actors ("Music of Theater and Cinema", "Language of Rhythm"). The fifth chapter, "Interviews", contains the most valuable interviews of the composer with Rūta Gaidamavičiūtė, Edmundas Gedgaudas and Rita Nomicaitė. The standard chapter of "Supplements" offers annotations of the works by Feliksas Bajoras along with bibliography, worklist and chronological description of his life dates compiled by Rita Nomicaitė. The sixteen authors of the study, the composer himself and his texts imprint on history by their often disagreeing viewpoints. On the other hand, the pages of this collection became saturated with impressions of the real situation of the musicological field and time. They undeniably reflect national tradition of musicology, its tendency towards structural analysis; they evoke the present-day reality, a burden of the 20th-century history of Lithuanian music, not rewritten yet, with the feeling of tension of suppressed themes and stinging pain of emmigration wounds. [Editor's Word]

ISBN:
9986716187
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/36148
Updated:
2021-03-09 22:02:46
Metrics:
Views: 57
Export: