Szlachta państwa polsko-litewskiego czasów stanisławowskich o znaczeniu i roli edukacji w życiu publicznym. Zarys problematyki

• Stanislovo Augusto laikų Lenkijos ir Lietuvos valstybės bajorija apie edukacijos vaidmenį viešajame gyvenime. Problemos metmenys
• Polish-Lithuanian State’s nobility in the times of Stanislaus Augustus on the role of education in public life. Dimensions of the problem

LTLenkijos ir Lietuvos valstybės bajorijos požiūrio į vaikų ugdymo ir lavinimo reikšmę bei vaidmenį viešajame valstybės ir privačiame šeimos gyvenime tema yra labai plati ir metodologiškai sudėtinga, nes, norėdami pateikti reprezentatyvias išvadas, turėtume apžvelgti ir įvertinti ypač gausius šio luomo atstovų pasisakymus vaikų lavinimo klausimu ir kitus šaltinius. Todėl šis straipsnis yra tik bandymas nurodyti svarbiausius viso šio plataus klausimo elementus, t. y. išryškinti „problemos metmenis“, kuriai plačiau atskleisti reikia tolesnių tyrimų ir, svarbiausia, platesnės šaltinių bazės. Straipsnyje nagrinėjami tik „gero piliečio“ modelio funkcionavimo klausimai, taip pat požiūrio į edukacijos svarbą bajoro-piliečio viešajai karjerai ir šios svarbos suvokimui plačiojoje visuomenėje aspektai. Aptariant pastarąją temą vienas reprezentatyviausių šaltinių yra pavietų seimelių dokumentai ir bajorų korespondencija. Žinoma, straipsnyje nesiimama analizuoti visos plačios šaltinių medžiagos, o pasirenkami tik charakteringi jos pavyzdžiai.Tyrimų rezultatai gana aiškiai rodo Stanislovo Augusto valdymo laikotarpio Abiejų Tautų Respublikos bajorijos susirūpinimą švietimu plačiąja prasme. Kilmingos šeimos rūpinosi ne tik savo palikuonių ir artimųjų asmenų, bet ir tų, kurie turėjo jiems padėti viešajame gyvenime ir namuose, išsilavinimu. Jos taip pat finansiškai rėmė mokyklas ir finansavo neturtingų bajorų, bent jau tos jų dalies, kuri prašė tokios paramos, išsilavinimą. Bendros didelės švietimo išlaidos taip pat rodo švietimo paslaugų paklausą. Mokytojų trūkumas, aukštos jų paslaugų kainos yra „rinkos“ poreikių išraiška, o tai rodo piliečių susidomėjimą šia rinka. Bajorų institucinės pastangos taip pat patvirtina šio sprendimo tikslumą, kuris matomas pavietų seimelių laudose ir Tautos edukacijos komisijos nutarimuose. Nemažą reikšmę aktualinant švietimo klausimą XVIII a. antrojoje pusėje turėjo visos bajorijos įsitikinimas švietimo būtinybe: tai buvo kelias į karjerą ir įvairių praktinių tikslų siekimą. Šaltiniuose, įskaitant ir gausų asmeninį bajorijos atstovų susirašinėjimą, nepavyko aptikti nė vienos nuorodos, kuri prieštarautų šiam bendram teigiamam bajorų požiūriui į švietimą. Reikšminiai žodžiai: švietimas, bajorai, Tautos edukacijos komisija, karjera, pilietinis ugdymas.

ENThe attitude of the nobility towards the role of education in the public and private life of the Polish-Lithuanian state is very broad and methodologically difficult, considering the sources of this issue and their representativeness. Therefore, this article is only an attempt to indicate the most important elements of this entire broad issue, i.e. to show an “outline of the problem”, which requires further studies and, above all, expanding the source base. The article will only address the issues of the functioning of the model of the “good citizen”, as well as the issue of the approach to education in the public careers of citizens and its perception by all citizens. In this last area, the regional assembly laudas with instructions for members of parliament and the correspondence of the nobility are helpful. Of course, this is not an analysis of the entire source material, but only its exemplum. The research results clearly show the nobles’ concern for education in a broad sense. Noble families took care of the education of their descendants and loved ones, but also of those who were supposed to help them in public life and at home. They also supported schools economically and financed the education of poor nobles, at least that part of them who asked for such support. The general high costs of education also indicate the demand for educational services; the lack of teaching staff, the high prices of their services, are an expression of the needs of the “market”, which indicates the interest of citizens in it.The institutional efforts of the nobles also attest to the accuracy of this judgment, as can be seen in the eulogies of the regional assemblies and in the undertakings of the Commission of National Education. Of no small importance in this approach to the issue of education was the conviction of all the nobles about the need for education: it is the path to a career and to achieving various practical goals. I have not found in the sources – also in the extensive private correspondence – a single mention contradicting this general positive attitude of the nobles towards education. Keywords: education, nobility, Commission of National Education, careers, civic education.

• Komisja Edukacji Narodowej 1773-1794 : szkoły w Wydziale Żmudzkim. Warszawa : Wydawnictwo IHN PAN : 2018. 161 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimelių instrukcijos (1788-1790). Vilnius : Vitae litera, 2015. 435 p.
• Universitas Vilnensis: Akademia Wileńska i Szkoła Główna Wielkiego Księstwa Litewskiego, 1773-1792.. Pułtusk - Warszawa, 2004. 229 p.
• Vytautas Kavolis apie neoavangardą, technologiją ir meno likimą.. Ars et praxis 2013, 1, 89-97.