Die Multimelodischen Kompositionen von Alois Häba und Jeronimas Kačinskas. Über einen Aspekt der modernen litauischen Musik in der Zwischenkriegszeit

LTStraipsnyje aptariamos multimelodinės Aloiso Hábos ir Jeronimo Kačinsko kompozicijos. J. Kačinskas buvo vienas žymiausių tarpukario Lietuvos dirigentų ir kompozitorių, radikalus modernizmo atstovas, savo kūryba susijęs su naujausiomis Vakarų Europos muzikos kryptimis. J. Kačinskas kelerius studijų metus praleido Prahos konservatorijoje, kur studijavo Aloiso Hábos kompozicijos klasėje, o pastarasis žavėjosi A. Schönbergu, E. Kreneku ir H. Eisleriu, todėl neišvengiamai šie kompozitoriai darė įtaką ir J. Kačinskui. Nagrinėjamas J. Kačinsko atematinis metodas, ketvirtatonių technika, atematinės kompozicijos, tonalumas, politonalumas jo kūryboje. Analizuojamas J. Kačinsko melodijų daugiasluoksniškumas, melodijų archetipai, maršų, liaudies muzikos, šokių ritmų elementai jo kūriniuose. J. Kačinsko kūryba lyginama su jo mokytojo A. Hábos ir pastarajam dariusių įtaką kompozitorių kūryba. Reziumuojama, kad multimelodine nesikartojimo kompozicija besiremianti muzika yra ankstyvojo modernizmo atšaka, atsiradusi kaip priešprieša A.Schönbergo dodekafoniniam kūrybos principui ir A. Weberno atonalumui, tačiau ji savo esme laikytina gana nuosaikiu modernizmu. J. Kačinsko kūrybos nekonvencinė visuma imponavo ir antrosios 20 amžiaus pusės mikrotonalinės, elektroninės ir spektralinės muzikos kūrėjams.