The Derivational history of Lith. šerdis, OCS srěda

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Derivational history of Lith. šerdis, OCS srěda
Keywords:
LT
Baltų kalbos / Baltic languages; Kirčiavimas. Tartis. Akcentologija / Accent. Accentology; Slavų kalbos / Slavic languages; Žodžių daryba. Žodžio dalys / Word formation. Parts of a word; Žodžių kilmė. Etimologija / Word origin. Etymology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pateikiama nauja lietuvių šerdis, senovės slavų srěda darybinės raidos hipotezė. Santykis tarp lietuvių šerdis, senovės slavų srěda ir lietuvių širdis, slavų srьdьce nėra detaliai aprašytas. Akivaizdu, kad šiuo atveju negalima kalbėti apie nesenus ‘širdies’ pavadinimo vedinius, kadangi nei (rytų) baltų, nei slavų, nei proto-baltų-slavų kalbose nėra fiksuojamas atitinkamas darybinis procesas, kaip pavyzdžiui *śīrd(i)- –> *śērd(i)-, *śērdā-. Todėl lieka tik vienintelė galimybė – pripažinti paradigminį šerdis/srěda skilimą. Tačiau šiam tradiciniam požiūriui pavojų kelią tai, jog šiam reiškiniui nėra analogiškų atvejų rytų baltų ir slavų kalbose, taip pat tai, jog kyla sunkumų aprašant lietuvių ir slavų formų derivaciją iš baltų-slavų *śēr, *śīrd-es ‘širdis’ (< protoindoeuropiečių *kḗr, *krd-es). Pagrįsta alternatyva paradigminiams skilimui gali būti nauja lokatyvinės derivacijos koncepcija, pagal kurią iš protoindoeuropiečių vienaskaitos vietininko *kerd radosi hipostatinis vedinys *kerd-o- ‘šerdis’ ar ‘centras’, iš kurio išsirutuliojo slavų *śērda/ā. Rytų baltų kalboje *śērda/ā patyrė antrinį *śīrdi- ‘širdis’ poveikį.Reikšminiai žodžiai: Akcentologija; Baltų ir slavų prokalbė; Daryba; Etimologija; Kamienas; Paradigma; Rytų baltų kalbos; Slavų kalbos; Accentology; Derivation; East Baltic languages; Etymology; Paradigm; Proto-Balto-Slavic; Slavic languages; Stem.

ENThe paper presents the new hypothesis of the derivative development of Lithuanian šerdis [core] and Old Slavic srěda. The relationship between Lithuanian šerdis [core], Old Slavic srěda and Lithuanian širdis [heart], Slavic srьdьce is not described in greater detail. In this case we cannot speak about the recent derivatives of the names of širdis, because neither (Eastern) Baltic nor Slavic nor Proto-Balto-Slavic languages record a respective process of derivation, for example *śīrd(i)- –> *śērd(i)-, *śērdā-. Therefore, the only opportunity remains – to admit the paradigm splitting of šerdis/srěda. However, this traditional approach faces a threat due to the fact that this phenomenon has no analogies in Eastern Baltic and Slavic languages and also due to the fact that there appear difficulties when describing the derivation of Lithuanian and Slavic forms from Balto-Slavic *śēr, *śīrd-es [heart] (< Proto-Indo-European *kḗr, *krd-es). The substantiated alternative for paradigm splitting might be a new concept of locative derivation, according to which the Proto-Indo-European singular locative *kerd became a hypostatic derivative *kerd-o- [core or centre], which developed into Slavic *śērda/ā. In Eastern Baltic *śērda/ā experienced the secondary impact of *śīrdi- [heart].

ISSN:
1614-5291
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35665
Updated:
2017-01-08 22:03:09
Metrics:
Views: 30
Export: