Biologinės ir faktinės tėvystės santykio problema ir vaiko teisės

LTVienas rimčiausių stiprios tėvystės apsaugos argumentų yra tėvystės fakto tikrumas, t. y. tėvystės identiškumas. Todėl teisei tenka svarbus uždavinys transformuojant individo identiškumo implikacijas į teisinę tikrovę. Straipsnyje keliama bei bandoma pagrįsti hipotezė, kad kai kurios Lietuvos civilinio kodekso vaiko kilmės nustatymo instituto nuostatos, įtvirtinančios išskirtinę biologinės (genetinės) tikrovės vietą formuojant teisinius tėvų ir vaiko santykius yra pernelyg statiškos, dėl to kyla pavojus, kad jos gali neatitikti nuolat kintančios socialinės realybės bei žmogaus teisių standartų. Autoriaus manymu, egzistuoja objektyvi būtinybė juos peržiūrėti bei poreikis pritaikyti naujus, žmogaus teisėmis pagrįstus reguliavimo modelius. Toks reguliavimas privalo būti orientuotas į visų suinteresuotų asmenų interesų balansą, t. y. atspindėti ne išimtinai biologinės (genetinės) tiesos dominavimą, o jos santykį su socialine (faktine) tikrove bei vaiko teisėmis. Analizuojant Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos taikymo praktiką, siekiama „išgryninti“ objektyvius žmogaus teisių kriterijus tėvo ir vaiko santykio teisinės apsaugos srityje, kurie galėtų tapti vaiko kilmės nustatymo instituto tobulinimo bei vienodos teismų praktikos formavimo gairėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biologinė tėvystė; Biologinė tėvystė, faktinė tėvystė, vaikų teisės, tėvystės santykiai; Faktinė tėvystė; Vaiko teisės; Biological paternity; Biological paternity, actual paternity, childrens' rights, paternity relations; Children rights; Factual Paternity.

ENOne of the most important arguments of a sound paternity protection is a certainty of the paternity fact, i.e. identity of the paternity. Law seems to confront with quite a problem in transforming identity implications of an individual into a legal reality. In the present article the author raises and tries to ground a hypothesis that some provisions of the Lithuanian Civil Code in regard to identifying a child’s origin infix an exceptional biologic (genetic) reality point in forming legal „parent-child“ relations and are too static. Therefore, there exists a danger of their nonconformity to a continuously changing social reality as well as to human rights standards. In the author’s estimation, these provisions need to be reviewed and new regulation models based on human rights need to be applied. Such regulation must be oriented towards a balance of interests of all persons concerned, which means it must not exclusively reflect predominance of a biologic (genetic) reality, but its relation with a social (actual) reality and a child’s rights. The analysis of application practices of the European Convention on Human Rights and Fundamental Freedoms is aimed at clearance of objective human rights criteria of a parent-child relation in the field of legal protection, which could become a guidance for improvement of an institution defining a child’s origin as well as for forming uniform court practices. [Text from author]