Periodas Žygimanto Liauksmino "Retorikoje"

LTStraipsnis skirtas periodo analizei Žygimanto Liauksmino veikale „Iškalbos praktika ir retorikos mokslo taisyklės“. Autorė teigia, kad Ž.Liauksminas griauna tradicinį retorikos mokslo modelį, susiformavusį nuo Antikos laikų, savo vadovėlį pradėdamas nuo retorinio periodo aiškinimo, jo rūšių, sudarymo būdų bei vartojimo galimybių aptarimo. Tokį dėstymo būdo pasirinkimą Ž.Liauksminas motyvuoja tuo, kad mokiniams per sunkūs grynai teoriniai klausimai, nieko neduodantys praktiniam iškalbos menui. Todėl jis pradedąs savo kursą nuo tų dalykų, kurie yra naudingi ir būtini praktinei oratoriaus veiklai. Tokie metodiniai principai lėmė Ž. Liauksmino retorikos vadovėlio sandarą, medžiagos atranką ir jos išdėstymą. Pažymima, kad periodo apibrėžimą Ž. Liauksminas pateikia pagal Aristotelį, paskui išsamiai aprašoma periodo struktūra, aptariamos tradicinės ir modifikuotos periodo formos, nurodomos jų pritaikymo galimybės. Teorinę analizę Ž. Liauksminas užbaigia praktiniu pavyzdžiu, pademonstruodamas, kaip paprastą sakinį galima išplėsti ir emociškai sustiprinti vartojant įvairias retorinio periodo rūšis. Autorė pažymi, kad aptardamas retorinį periodą Ž. Liauksminas pasirodo besąs Cicerono šalininkas, teoriniais ir praktiniais Cicerono pavyzdžiais siekęs pasipriešinti Baroko retorikos polinkiui į tuščiažodžiavimą ir saugojęs klasikinės iškalbos tradicijas, kartu išreiškęs būdingą jėzuitų ordino poziciją: laikytis klasikinių antikinės retorikos reikalavimų, tačiau nevengti ir aktualių mokslo problemų.Reikšminiai žodžiai: Antika; Barokas; Ciceronas; Iškalba; Jėzuitai; Periodas; Retorika; Vadovėlis; Žygimantas Liaũksminas, 1596-1597 (Sigismundus, Zygmunt Lauxmin); Antiquity; Baroque; Eloquence; Jesuits; Period; Rhetoric; Rhetoric, Cicero; Textbook; Zygimantas Liauksminas.

ENThe article is dedicated to the period analysis in Žygimantas Liauksminas' work „Iškalbos praktika ir retorikos mokslo taisyklės“ [Oratory Practice and Rhetoric Science Rules]. The author describes Ž. Liauksminas as destroying the traditional model of rhetoric science, which existed since the Classical Antiquity, starting his textbook from the explanation of the rhetoric period, discussion of its type, modes of formation and usage possibilities. Ž. Liauksminas explains his chosen mode of teaching by the reason that pure theoretical issues, which are of no use for practical teaching of eloquence, are too difficult for students. For this reason he starts his course from the subjects that are useful and necessary for practical activities of an orator. These methodical principles determined the composition of Ž. Liauksminas' rhetoric textbook, selection and design of materials. It is noted that the period is defined by Ž. Liauksminas according to Aristotle, followed by comprehensive description of the period structure, discussion of traditional and modified period forms, with their application possibilities named. Theoretical analysis is finished by Ž. Liauksminas with a practical example showing how simple sentence can be expanded and emotionally strengthened by the use of various types of rhetoric period. The author notes that when discussing rhetoric period, Ž. Liauksminas turns out to be a supporter of Cicero, through theoretical and practical examples of Cicero trying to oppose the Baroque rhetoric inclination to idle talk and to preserve classical oratory traditions, at the same expressing the position characteristic to the Jesuits Order: to observe the classical antique rhetoric requirements, without avoiding relevant scientific issues.