Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės žaidėjų fizinių, funkcinių galių kaita ir varžybinė veikla

LTLietuvos krepšininkai, turintys klausos negalią, 2007 metais tapo pasaulio čempionais. Jų fizinių, funkcinių galių kaitos, varžybinės veiklos parametrų analizė leistų dar kryptingiau ateityje rengti šiuos visuomenės socialinės grupės sportininkus. Darbo tikslas – nustatyti 2007 m. pasaulio čempionatui besirengiančių Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės narių fizinių ir funkcinių galių kaitą, išanalizuoti varžybinės veiklos čempionate kokybę ir palyginti šiuos duomenis su ankstesnių metų tyrimų rezultatais. Nustatyta, kad per 3,5 mėn. trukmės baigiamąjį pasirengimo pasaulio čempionatui etapą tiriamųjų sportininkų raumenų galingumas atliekant fizinius pratimus įvairiose energijos gamybos zonose turėjo tendenciją didėti. Statistiškai patikimai pagerėjo psichomotorinės reakcijos laikas ir penkių šuolių atsispiriant abiem kojomis rezultatai. Dauguma varžybinės veiklos rodiklių rodė pakankamą komandos žaidėjų techninį parengtumą. Greitojo puolimo rezultatus lėmė varžovų pajėgumas. Lengvai laimėtose rungtynėse greitojo puolimo veiksmingumas buvo daug didesnis nei sunkiau laimėtose. Greitų atakų veiksmingumas daugiausia priklauso nuo atkovotų po savo krepšiu kamuolių skaičiaus ir pirmojo perdavimo kokybės.

ENLithuanian basketball-players with a hearing deficiency in 2007 became World deaf basketball champions. Analysis of their physical and functional capacity dynamics and competitive performance parameters would contribute to the further progress in training this group of sportsmen. The aim of the work was to investigate the physical and functional capacity dynamics in Lithuanian national deaf basketball team members while preparing for the 2007 world championship, to analyse the quality of their performance during the championship and to compare the results with a data from previous investigations. The findings revealed that in the final preparatory period the muscular power of the sportsmen in various energy production zones had an increasing tendency. A statistically reliable improvement was found for psychomotor response time and the result of five jumps of maximum strength. Most of the game performance indices indicated a sufficient level of technical preparedness. Results of spurt attacks depended on the rivals’ capacity. Spurt attack efficiency was significantly higher in easily-won contests than in strained victories. Spurt attack efficiency mostly depended on the number of balls gained under their own basket and on the quality of the first pass.