LTStraipsnyje siekiama dviejų tikslų: pirma, išanalizuoti, kaip Europos Sąjungos (ES) bendrosios žemės ūkio politikos ir subsidijavimo mechanizmų įgyvendinimas Lietuvoje gali keisti šalies žemės ūkio produkcijos gamintojų ir vartotojų gerovę; antra, paaiškinti, kokios interesų grupės ir kokiu būdu gali būti suinteresuotos koreguoti oficialią Lietuvos poziciją derybose dėl dalyvavimo ES bendrojoje žemės ūkio politikoje. Taip pat siekiama nustatyti šių grupių potencialą daryti įtaką šalies vyriausybės politikai. Tyrime pasitelkiamas R. D. Putnamo pasiūlytas dviejų lygmenų žaidimo modelis. Pirmojo lygmens analizėje pagrindinis dėmesys tenka vyriausybės ir žemės ūkio interesų grupių (gamintojų) santykiams, aiškinamasi, kas laimi šiuo metu vykdomos žemės ūkio politikos sąlygomis. Antrajame lygmenyje nagrinėjami Lietuvos vyriausybės ir ES santykiai. Lietuvos taikomos žemės ūkio rinkos reguliavimo priemonės ir ūkininkų paramos politika lyginama su atitinkamais ES bendrosios žemės ūkio politikos mechanizmais. Nagrinėjami pagrindiniai minėtų sričių reguliavimo pakeitimai, kurių Lietuva turės imtis siekdama dalyvauti bendrojoje žemės ūkio politikoje. Šiame lygmenyje taip pat bandoma įvertinti, kaip tokie pokyčiai atsilieptų žemės ūkio produkcijos gamintojams ir vartotojams. Galiausiai pristatomi teoriniai interesų grupių įtakos vyriausybei aspektai ir jų pagrindu pateikiamos įvairių interesų grupių įtakos vyriausybės deryboms su ES dėl narystės bendrojoje žemės ūkio politikoje prognozės, vertinamas šių grupių potencialas sėkmingai įsitraukti į politinių sprendimų priėmimą.Reikšminiai žodžiai: Bendra žemės ūkio politika; Bendroji žemės ūkio politika; ES; Interesų grupės; Vartotojų grupės; Vyriausybės įsipareigojimai; Žemdirbiai; Žemės ūkio politika; Žemės ūkio įmonės; Žemės ūkis; , agricultural policy; Agriculture; Agriculture enterprises; Common Agricultural Policy; Consumer groups; EU; European Union; Farmers; Governments obligations; Interest groups; Lithuania.
ENThe paper has two aims: first, to analyse how the implementation of the European Union (EU) Common Agricultural Policy and subsidy mechanisms in Lithuania may impact the welfare of the country’s agricultural producers and consumers; second, to explain what interest groups and how might be interested in adjusting the official Lithuania’s position in negotiations concerning the participation in the EU Common Agricultural Policy. It also seeks to establish the potential of these groups to exert influence on the country’s government policy. The research uses Putnam’s two-level game theory model. The first-level analysis focuses on the relations between the government and agricultural interest groups (producers) and explores who wins under the current agricultural policy conditions. The second level investigates the relations between Lithuania’s government and the EU. Agricultural market regulatory measures applied by Lithuania and farmers’ support policy are compared with the respective mechanisms of the EU Common Agricultural Policy. The paper analyses the main amendments of the mentioned areas that Lithuania will have to make in order to participate in the Common Agricultural Policy. This level also attempts to evaluate how such changes will affect agricultural producers and consumers. Finally, the paper presents the theoretical aspects of the influence of interest groups on the government and gives forecasts of the impact of various interest groups on the government’s negotiations with the EU regarding participation in the Common Agricultural Policy as well as evaluates the potential of these groups to become successfully involved in political decision-making processes.