Familiarity breeds contempt : strategies of economic reform and popular attitudes toward the European Union in Lithuania and Estonia

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Familiarity breeds contempt: strategies of economic reform and popular attitudes toward the European Union in Lithuania and Estonia
In the Journal:
Eastern European politics and societies. 2009, Vol. 23, no. 3, p. 339-370
Keywords:
LT
Čekijos Respublika (Czech Republic); Estija (Estonia); Slovakija (Slovakia); Lietuva (Lithuania); Rusija (Russia); Ekonomikos plėtra / Economic development; Priklausomybės / Aaddictions.
Summary / Abstract:

LT2003 m. referendume per 90 proc. Lietuvos gyventojų parėmė šalies narystę Europos Sąjungoje (ES), nors Estijoje narystei pritarė tik du trečdaliai piliečių. Kodėl? Straipsnyje teigiama, kad viešosios nuomonės skirtumą lėmė skirtingi ekonominiai lietuvių ir estų lūkesčiai ES atžvilgiu. Atlikus Lietuvos ir Estijos spaudoje pateiktų interviu su šalies gyventojais turinio analizę paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos gyventojų tikėjosi, kad narystė ES padės Lietuvai įveikti šalies ekonominį atsilikimą ir visuomenės izoliaciją. Estai, skirtingai nei lietuviai, nerimavo, kad įstojimas į ES pareikalaus skausmingų ekonominių reformų, stabdys Estijos ekonomikos plėtrą ir paskatins valstybės priklausomybę nuo Vakarų. Straipsnio autorius iškelia ir pagrindžia idėją, jog tokie piliečių lūkesčiai buvo skirtingų ekonominių reformų strategijų Lietuvoje ir Estijoje išdava. Vykdydama privatizaciją, Lietuva pardavė valstybės valdytas įmones tų valstybių vadovams, taikė santykinai neaukštus importo tarifus ir toliau tęsė aktyvią prekybą su kaimynine Rusija. Šie sprendimai sulėtino šalies ekonomikos modernizaciją. Estija, skirtingai nei Lietuva, pardavė valstybės valdytas įmones užsienio investuotojams, panaikino importo tarifus ir nukreipė šalies prekybos srautus nuo Rusijos į Vakarų šalis. Dėl tokios ekonomikos valdymo strategijos skaudų smūgį patyrė tradiciniai Estijos ūkio sektoriai, pavyzdžiui, žemdirbystė, bei ūkio infrastruktūra. Straipsnio pabaigoje pateikiama įrodymų, kad pateiktos analizės įžvalgos galioja ir kitoms naujoms ES narėms (Slovakijai ir Čekijai).Reikšminiai žodžiai: Ekonominė reforma; Estija (Estonia); Plėtra; Priklausomybė; Vystymasis; Dependency; Development; Economic reform; European Union; Lithuania; Europos Sąjunga (European Union).

ENIn referenda held in 2003, over 90% of Lithuanians supported joining the European Union (EU), while only two-thirds of Estonians did. Why? This article shows that Lithuanians and Estonians had different economic expectations about the EU. Most Lithuanians hoped that EU membership would help Lithuania overcome its economic backwardness and isolation. By contrast, many Estonians worried that the accession would reinforce Estonia’s underdevelopment and dependency on the West. I argue that these expectations reflected the two countries’ strategies of economic reform. Lithuania sold state-owned enterprises (SOEs) to their managers and continued to trade heavily with Russia, which slowed down the modernization of its economy. Estonia sold SOEs to foreigners and reoriented its trade rapidly from Russia to the West, which hurt its traditional sectors (particularly agriculture) and infrastructure. [text from author]

ISSN:
0888-3254
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23865
Updated:
2020-12-26 19:57:52
Metrics:
Views: 24
Export: