The Effect of changes to the electoral law in premier-presidential systems : the Lithuanian case

LTM. Diuveržė (M. Duverger) dėsnis teigia, kad proporcinio atstovavimo rinkimų sistemos skatina daugiapartinių sistemų atsiradimą, o vienmandatės rinkimų sistemos dažniau siejamos su dvipartine sistema. Pastangos patikrinti Diuveržė dėsnio galiojimą pokomunistinėse sistemose iki šiol nedavė vieningų rezultatų. Lietuvos rinkimų įstatymo pakeitimas prieš 2000 m. Seimo rinkimus suteikia unikalią galimybę patikrinti, ar rinkiminiai dėsningumai būdingi šio regiono politinių partijų ir rinkėjų strateginei elgsenai. Straipsnį pradedame Lietuvos rinkimų įstatymo pakeitimų poveikio šalies partinei sistemai analize. Aptikę, jog 2000 m. efektyvių politinių partijų skaičiaus sumažėjimas Lietuvoje nesumažino efektyvių partijų skaičiaus Seime, nagrinėjame šią anomaliją. Galiausiai ieškome atsakymo į klausimą, kodėl Lietuvos ir Rusijos, t.y. valstybių, kuriose galioja mišri rinkimų sistema, partinės sistemos ženkliai skiriasi. Tai lemia prezidentinio režimo specifika Rusijoje. Pagrindinis straipsnyje ginamas teiginys yra toks: įstatymų leidžiamosios valdžios ir vykdomosios valdžios santykio pobūdis yra veiksnys, lemiantis rinkimų įstatymų poveikį strateginei rinkėjų ir politinių partijų elgsenai. Kai prezidento galios yra didelės, bet apribotos, politinės partijos įgyja daugiau galimybių kontroliuoti įstatymų leidybą pagal anksčiau minėtą M. Diuveržė dėsnį ir formuojasi stipri partinė sistema. Kai prezidento galios beveik neribotos, stiprios partinės sistemos susiformavimo tikimybė maža. Tokioje sistemoje rinkimų įstatymais neįmanoma užkirsti kelio silpnų partijų gausėjimui.Reikšminiai žodžiai: Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Partijos; Partinės sistemos; Proporcionalaus atstovavimo rinkiminė sistema; Rinkimų įstatymas; Seimo rinkimai; Ukraina (Ukraine); Elector law; Electoral Law; Lithuania; Parliamentary Elections; Parties; Party systems; Proportional representation electoral systems, Russia; Unated states; Rusija (Russia).

ENDuverger’s law asserts that the proportional representation election system tends to multipartism and that plurality rule elections structured within single-member districts tend to favour a two-party system. The efforts to verify the validity of Duverger’s law in post-communist systems have produced no unanimous results yet. The amended Lithuanian Law on Elections before the 2000 elections to the Seimas provided a unique opportunity to verify whether electoral laws are characteristic of the strategic behaviour of the political parties and the electorate of this region. The paper starts with the analysis of the effect of the amendments to the Lithuanian Law on Elections on the country’s party system. Having discovered that the decrease in effective political parties in Lithuania in 2000 did not reduce the number of effective parties in the Seimas, we focused on this anomaly. Finally we are searching for an answer to the question why the party systems of Lithuania and Russia – the states that have mixed-system elections – considerably differ. This is determined by the presidential regime peculiarities in Russia. The key argument of the paper is that the nature of the relation between the legislative and the executive is the factor determining the effect of the election laws on the strategic behaviour of the electorate and political parties. When the presidential power is considerable yet restricted, political parties have more possibilities to control legislation according to the above Duverger’s law, hence a strong party system forms. When the presidential power is almost unrestricted, the probability of the formation of a strong party system is small. In such a system it is impossible to prevent the increase in the number of weak parties with the help of election laws.