A "Jew-communist" stereotype in Lithuania, 1940-1941

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
A "Jew-communist" stereotype in Lithuania, 1940-1941
In the Journal:
Keywords:
LT
"dviejų genocidų" teorija; "žydo-komunisto" stereotipas; Komunistas; Lietuva; Nacių okupacija; Sovietų okupacija; Stereotipas; Žydas.
EN
Communist; Jew; Lithuania; Nazis occupation; Soviet occupation; Stereotype; Stereotype of "Jew-communist"; Theory of "two genocides".
Summary / Abstract:

LT„Žydo-bolševiko“ įvaizdis susiformavo 1940–1941 metais, tai yra sovietizacijos laikotarpiu, Lietuvai praradus nepriklausomybę. Žydų bendruomenės nustūmimas į Lietuvos politinę kairę susiklostė istoriškai, nuo 1923 metų kairiosioms Lietuvos politinėms partijoms ginant žydus nuo dešiniųjų radikalų užsipuolimų. Visų Lietuvą ištikusių nelaimių kaltininkais tapo bolševizmas ir žydai. Didelė dalis lietuvių matė žydus komunistus, bet nematė sionistų, kurių buvo gerokai daugiau; matė žydus, tremiančius į Sibirą lietuvius, bet nematė tremiamų pačių žydų; kaltino žydus dėl socialinių bei ekonominių pokyčių, bet nematė ar nenorėjo matyti, kad nuo nacionalizacijos būtent jie daugiausia ir nukentėjo. Sovietai, okupavę Lietuvą, specialiai vykdė tautų priešinimo politiką, tad skatino ir antisemitizmą. Tai atvėrė senas visuomenės žaizdas. „Žydo-bolševiko“ įvaizdį labai intensyviai pradėjo naudoti Lietuvą okupavę naciai. Nacistinė propaganda padarė labai stiprų poveikį lietuviams. Nacių vykdyto holokausto specifika Lietuvoje buvo ta, kad čia žydai buvo žudomi ne tik kaip tokie, bet ir kaip bolševizmo sėkla, „žydai-bolševikai“. Hitlerio nacių diegtas „žydo-bolševiko“ įvaizdis čia susipynė su pirmuoju sovietmečiu žydų jaunuolio, sovietų aktyvisto, įvaizdžiu, kuris atsirado sovietų valdžios metais. Holokaustą profesionaliai tirti pradėta XX amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje. Lietuvoje dėl suprantamų priežasčių tokių tyrimų būti negalėjo. Išeivijoje, nesuradus su žydais „modus vivendi“, buvo užimta gynybinė pozicija.

ENThe "Judeo-Bolshevik" image was formed in 1940-1941; that is - during the period of Sovietisation, after Lithuania lost its independence. Marginalization of the Jewish community to Lithuania’s political left came about historically, from when Lithuania’s leftist political parties defended the Jews from the attacks of right-wing radicals in 1923. Bolshevism and the Jews were accused for all of the adversities that Lithuania was faced with. A large part of Lithuanians saw Jewish Communists, but did not see Zionists, who were considerably greater in number; they saw Jews deporting Lithuanians to Siberia, but they did not see Jews being deported themselves; they blamed the Jews for social and economic changes, but did not see or did not want to see that it was the Jews who bore the greatest brunt of nationalization. Upon occupying Lithuania, the Soviets carried out a policy of national opposition, thus promoting anti-Semitism as well. This opened old wounds of society. The Nazis who occupied Lithuania began to use the Judeo-Bolshevik image very intensively. Nazi propaganda had a very strong influence on Lithuanians. The specificity of the Nazi Holocaust in Lithuania was that Jews were killed not just as such, but also as the seed of Bolshevism, as Judeo-Bolsheviks. The image of Judeo-Bolsheviks instilled by Hitler’s Nazis here intertwined with the image of a Jewish youth, a Soviet activist, which emerged during the first period of Soviet rule. The Holocaust began to be researched professionally in the early 1960s. For obvious reasons, such research was not possible in Lithuania. Unable to find a modus vivendi with the Jews in exile, a defensive position was taken.

ISSN:
1392-9321
Related Publications:
Sniečkus. 33 metai valdžioje : (Antano Sniečkaus biografinė apybraiža) / Vytautas Tininis. Vilnius : [Karminas], 2000. 284 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34881
Updated:
2018-12-17 10:45:54
Metrics:
Views: 46    Downloads: 8
Export: