LTAnkstyvųjų naujųjų laikų Lietuvos istoriografija negali pasigirti tyrimais, skirtais ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir visos Abiejų Tautų Respublikos, o dar rečiau – regiono istorijai. Karinių konfliktų istorijos tyrimų kryptis lietuvių istoriografijoje vis dar besivystanti, o karo istorija neretai suprantama kaip istorijos mokslo sritis, kurioje tiesiog chronologiškai aprašomi mūšiai ar kariuomenių judėjimo kryptys. Mokslinių tyrimų, kuriuose būtų sistemingai aptartos ne tik karo priežastys, jo eiga, bet ir poveikis visuomenei, kultūrai ir ekonomikai, apskritai stokojama. Šiuolaikinės lietuvių istoriografijos kontekste 300-osioms Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) metinėms paminėti skirta Lietuvos istorijos instituto mokslininko Mindaugo Šapokos knyga – tai pirmasis bandymas lietuvių kalba pateikti apibendrintą šio svarbaus karo sintezę, į karinio konflikto istoriją žvelgiant kur kas giliau – per regiono socialinių, kultūrinių ir politinių reiškinių prizmę.