Teorijos vieta viešojo valdymo metodologijoje
LTStraipsnyje yra analizuojama viešojo valdymo teorijų vieta pažinimo proceso metodologijoje. Analizuojamas platus spektras bendrasociologinių pažinimo konceptų ir specifinių viešojo valdymo teorinių konstrukcijų galimybės rengiant metodologinį instrumentarijų, galintį padėti geriau specifikuoti viešojo valdymo evoliucijos šiuolaikiniame etape struktūrinius pokyčius, vykstančius transformacijų procesus, kurie tiesiogiai įtakoja šiuolaikinio viešojo valdymo tyrime mišrių metodologijų būtinumą, įvairių metodologijos elementų, analizės metodų, teorinių doktrinų ir konceptų, įvairių lygmenų analizės formų visumą. Esmine šiuolaikinės viešojo valdymo teorijos vietos metodologijoje analizės problema yra siekis išgryninti naujojo viešojo valdymo paradigmos dekompoziciją, identifikuoti šio naujo viešojo valdymo ciklo teorines – analitines galimybes ir pagrįsti galimą tyrimų logiką.
ENThe role and validity or usefulness of any theory for new public governance methodology depends on its capacity to describe, to explain and to predict the future logic of the theory and public governance practice. The public governance theory is different from natural and physical sciences, where the theory means a rigorous testing of predictive theories or hypotheses using observable and comparable data and facts. The methodology of public governance consists of the collection of concepts, ideas, paradigms and other problems of the theory. Such collection represents the logic of a research and the logic of the practice of governance. This article examines the public governance theories, such as the theories of organisation behaviour, public management and public policy implementation in the global environment. The understanding of the main features and elements of the New Public Governance theory and the role thereof in the development methodology means first of all the evolution of the new public management into the new (good) public governance in the beginning of the twenty-first century.
