Managing the energy price crisis in Lithuania: from operational responses to policy change

LTStraipsnyje analizuojamas Lietuvos vyriausybės atsakas į pastarųjų metų energijos išteklių kainų krizę daugialypės krizės kontekste. Jame pasitelkiamas koncepcinis modelis susieja šį atsaką su vyriausybės pasirinkta atsako paradigma, sudaryta iš dviejų lygmenų: krizės valdymo paradigmos ir konkrečiai politikos sričiai būdingos politikos paradigmos. Straipsnyje analizuojama, kaip šie du lygmenys formavosi energetikos sektoriuje, atsižvelgiant į daugialypės krizės ir istorinį kontekstus, taip pat kaip jų sąveika formavo operacinį ir strateginį politikos atsaką į energetikos išteklių kainų krizę. Tyrimas atskleidžia, kad vyriausybė, siekdama suvaldyti krizę, vadovavosi aktyvistine valstybės intervencijos paradigma, pagrįsta greito veikimo ir lengvai įgyvendinamomis horizontaliomis paramos namų ūkiams ir verslui priemonėmis, pasiteisinusiomis ankstesnės COVID-19 pandemijos metu. Tačiau krizės valdymo paradigma turėjo ir aiškų strateginį komponentą, pasireiškusį kaip paskatos investicijoms į spartesnę energijos gamybos iš vietinių atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Nors šiam komponentui palankias sąlygas sudarė visos Europos Sąjungos pastangos spręsti klimato kaitos krizę, straipsnyje jis taip pat siejamas su energijos išteklių kainų krizės išprovokuotu Lietuvos energetikos politikos paradigmos pokyčiu, pakeitusiu energetinio saugumo suvokimą: iki krizės energetinis saugumas daugiausia buvo traktuojamas kaip energijos srautų iš Rusijos pakeitimas srautais iš Europos Sąjungos, o krizės metu ir po jos jis vis dažniau imtas suprasti kaip visiška energetinė nepriklausomybė, pasiekiama visos energetikos sistemos technologinės transformacijos būdu. Reikšminiai žodžiai: energetinis saugumas, energijos išteklių kainų krizė, daugialypė krizė, energetikos transformacija, politikos kaita, krizės valdymas, Lietuva.

ENThe paper examines government responses to the recent energy price crisis in the context of the polycrisis in Lithuania. It adopts a framework which links these responses to the response paradigm followed by the government comprised of two layers: the crisis management paradigm, and the policy paradigm specific to a policy field. The paper explores how these two layers evolved in the energy sector given the polycrisis and historical contexts, and how they interacted in shaping the operational and strategic policy responses to the energy crisis. The paper shows that, to manage the crisis, the government adopted a paradigm based on activist state intervention and principles of fast and simple horizontal relief measures for households and businesses, which is an approach that proved effective during the earlier coronavirus pandemic. In addition, the crisis management paradigm had a clear strategic component in the form of price and investment incentives for the more aggressive expansion of domestic renewable energy sources-based energy generation capacities. While favourable conditions for this strategic component came from EU-wide attempts to cope with the climate crisis, the paper also links it to an energy crisis-provoked shift in the energy policy paradigm among Lithuanian political leaders, which altered the way energy security is perceived. If, prior to the crisis, energy security was mainly perceived as a redirection of energy flows from Russia to the EU, during and after the crisis it started to be increasingly viewed as full energy independence, achieved through the technological transformation of the whole energy system. Keywords: energy security, energy price crisis, polycrisis, energy transition, policy change, crisis management, Lithuania.

• Energetinio saugumo valdysena Lietuvoje: visuomenės požiūrio ir politikos analizės palyginimas. Energetika 2019, 65, 1, 103-112.
• Energy security challenges, concepts and the controversy of energy nationalism in Lithuanian energy politics. Baltic journal of law & politics 2013, 6, 1, 106-139.
• Energy security in the Baltic Sea region: regional coordination and management of interdependencies / Jakub M. Godzimirski, Ramūnas Vilpišauskas, Romas Švedas. Vilnius : Vilnius University Press, 2015. 86 p.
• Rusijos geoenergetika ir Baltijos šalių atsakas: integracijos ir bendradarbiavimo iniciatyvų reikšmė. Politologija 2018, 3 (91), 3-47.