Tapsmas suaugusiuoju: jaunimo socialinė branda Lietuvoje

LTXX a. pabaigoje įvykę svarbūs Lietuvai ir pasauliui politiniai, socialiniai bei ekonominiai pokyčiai savitai paveikė jaunimo integraciją visuomenėje. Vėlėjanti jaunimo socialinė branda kelia klausimus dėl ateities visuomenės perspektyvų ir raidos. Siekiant prisidėti ieškant atsakymo į šiuos klausimus ir buvo paruošta ši studija. Joje siekiama išanalizuoti perėjimo į socialinę brandą proceso Lietuvoje XX a. penktajame-XXI a. pirmajame dešimtmečiais struktūrinę kaitą ir įvertinti destandartizacijos, individualizacijos, deinstitucionalizacijos bei pliuralizacijos poveikį jai. Studijos empirinės informacijos šaltinis - longitiudinio „Kartų ir lyčių tyrimo“ antrosios bangos duomenys, surinkti 2009 m. Pristatomoje studijoje naudojami duomenys yra retrospektyvinio pobūdžio, o tai drauge su didele plataus amžiaus spektro respondentų, gimusių nuo 1930 iki 1986 metų, imtimi leidžia išsamiai nagrinėti vyrų ir moterų tranzicijos į socialinę brandą procesą Lietuvoje. Studiją sudaro šeši skyriai ir išvados. Pirmajame skyriuje aptariamos teorinės studijos gairės. Antrajame suformuojama studijos metodologija ir apžvelgiami duomenys. Trečiajame skyriuje aptariama socialinės brandos kalendoriaus struktūra ir jos pokyčiai Lietuvoje XX a. penktajame- XXI a. pirmajame dešimtmečiais. Ketvirtajame skyriuje nagrinėjama tranzicijų tvarkaraščių specifika ir kaita vyrų ir moterų gimimo kohortose. Penktajame skyriuje siekiama atskleisti normatyviuosius tranzicijos modelius ir nustatyti destandartizacijos poveikį jiems. Šeštajame skyriuje nagrinėjamos perėjimo į socialinę brandą trajektorijos.Reikšminiai žodžiai: Jaunimo socialinė branda; Lietuvos atvejis; Lietuvos gyventojai; Pereinamasis laikotarpis; Tapsmas suaugusiuoju; Tradicinė kultūra; Becoming an adult; Lithuanian Case; Lithuanian population; Traditional culture; Transition period; Transition to adulthood.

ENThe political, social and economic changes at the end of the 19th c., which were important for Lithuania and the world, originally affected youth integration in society. Retarding youth social maturity poses questions about the prospects and development of future society. This study contributes to the search for answers to these questions. It aims to analyse the structural change of the process of transition to social maturity in Lithuania in the 1940s–2000s and to evaluate the impact of destandardisation, individualisation, deinstitutionalisation and pluralisation on it. The source of empirical information of the study is the data of the longitudinal “Generation and Gender Survey. Wave 2” collected in 2009. The study uses retrospective data which, together with a big sample of respondents of a wide age range, born between 1930 and 1986, enables an extensive investigation of the process of male and female transition to social maturity in Lithuania. The study consists of six chapters and conclusions. The first chapter discusses the theoretical guidelines of the study. The second chapter forms the study methodology and overviews data. The third chapter discusses the structure of the calendar of social maturity and its changes in Lithuania in the 1940s–2000s. The fourth chapter investigates the specificity and change of transition schedules in male and female birth cohorts. The fifth chapter aims to reveal the normative transition models and establish the impact of destandardisation on them. The sixth chapter examines the trajectories of transition to social maturity.

• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology