Sąžinės vaidmuo Juozoto Tumo-Vaižganto pamoksluose: didaktinis aspektas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Žurnalų straipsniai / Journal articles
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sąžinės vaidmuo Juozoto Tumo-Vaižganto pamoksluose: didaktinis aspektas
Alternative Title:
Role of conscience in the sermons by Juozas Tumas-Vaižgantas: the didactic aspect
Authors:
Barkutė, Skaistė
In the Journal:
Res humanitariae, 2025, 33, 79-92
Subject terms:
LT
Religinė literatūra / Spiritual literature; Literatūros istorija / Literary history.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojamas XIX a. pabaigos kunigo ir lietuvių rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto pamokslų auklėjamasis-didaktinis lygmuo. Pamokslų autoriui adresatas – tai bendruomenė, kurios turi būti ugdytina vertybinė orientacija ir moralumas. Pamokslas kaip religinis diskursas įgalina oratorių ne tik komentuoti Dievo žodį, apreikštą Šventajame Rašte, aiškinti tikėjimo tiesas, bet ir su šių tiesų pagalba siekti pragmatinių tikslų – auklėti, mokyti, suteikti praktinių žinių. Tyrime dėmesys sutelkiamas į sąžinės kategoriją kaip lemiančią individo moralinius sprendimus ir turinčią galią veikti jo mintis ir jausmus. Straipsnio problema ir pagrindinis tikslas yra išsiaiškinti, kaip šį ypatingą žmogaus sugebėjimą skirti gerą nuo blogo mato ir supranta pats Vaižgantas ir kokį vaidmenį jai suteikia individo moralinio auklėjimo procese bei kaip jo suvokiama sąžinė ir jos reikšmė koreliuoja su Šventojo Rašto tekstais. Tyrimui pasirinkti J. Tumo-Vaižganto pamokslai, sakyti Mintaujoje 1894 m. Analizės metu išryškėjo, kad pamokslininkui sąžinė yra ne tik galutinė moralumo instancija, kurios reikia besąlygiškai klausyti, bet ir svarbus glaudus sąžinės bei tikėjimo tarpusavio ryšys. Aptardamas ugdomąjį sąžinės vaidmenį, Vaižgantas akcentuoja teisingos sąžinės formavimo būtinybę. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Juozas Tumas-Vaižgantas, pamokslas, sąžinė, ugdymas, tikėjimas.

ENThe article analyses the educational-didactic level of the sermons by the late 19th century priest and Lithuanian writer Juozas Tumas-Vaižgantas. The target of the sermons is the community, whose value orientation and morality must be developed. A sermon as a religious discourse enables the orator not only to comment on the Word of God revealed in the Holy Scriptures, and to explain the truths of the faith, but also, with the help of these truths, to achieve pragmatic goals: to educate, teach and provide practical knowledge. The study focuses on the category of conscience, as determining the moral decisions of an individual and having the power to influence his thoughts and feelings. The problem and the main goal of the article is to find out how this special human ability to distinguish good from evil is measured and understood by Vaižgantas himself, what role he gives it in the process of the individual’s moral education, and how his perceived conscience and its meaning correlate with the texts of the Holy Scriptures. The sermons preached by J. Tumas- Vaižgantas in Mintauja in 1894 were selected for the study. During the analysis, it became clear that for the preacher, the conscience is not only the final authority of morality, which must be obeyed unconditionally, but also that the close relationship between the conscience and faith is important. Discussing the educational role of the conscience, Vaižgantas emphasises the need to form a clear conscience. KEY WORDS: Juozas Tumas-Vaižgantas, sermon, conscience, education, faith.

DOI:
10.15181/rh.v33i0.2741
ISSN:
1822-7708; 2538-922X
Subject area:
Literatūrologija / Literary Studies
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3380
Updated:
2026-10-29 08:48:56
Metrics:
Views: 3
Export:
Download