Baroko augintiniai (XIX a. vidurio lietuvių literatūros romantizmas)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Baroko augintiniai (XIX a. vidurio lietuvių literatūros romantizmas)
Alternative Title:
  • The Adoptees of Baroque (Romanticism in the mid-19th-Century Lithuanian Literature)
  • Foster-children of Baroque
In the Book:
Sambalsiai: studijos, esė, pokalbis / sudarytojos: Aistė Birgerė, Dalia Čiočytė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 213-233
Keywords:
LT
19 amžius; 18 amžius; Barokas / Baroque; Retorika / Rhetoric; Romantizmas / Romanticism.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama XIX a. vid. lietuvių romantizmo literatūra. Siekiama išsiaiškinti, koks istorinis punktyras jungia XVII-XVIII a. paveldą su moderniąja lietuvių kultūra; kokiais keliais ją pasiekia baroko paveldas. Lietuvių modernizmas barokinį reikšmių archyvą gavo tarpininkaujant romantizmui. Norint suvokti romantizmo, kaip baroko tarpininko vaidmenį lietuvių kultūroje, iš pradžių klaustina apie interpretacinį poveikį, kuris XIX a. Lietuvos visuomenę skatino siektis baroko reikšmių archyvo. Bendriausiai žvelgiant, romantizmo kultūrą su baroku sieja religinio-metafizinio pasaulėvaizdžio reabilitacija kaip atsvara Šviečiamajame amžiuje dominavusiai laisvamanybei, pragmatizmui ir racionalizmui. Ankstyvojo romantizmo kūryba (A. Mickevičius) su baroko paveldu susisiekia pačiomis metafizinės pasaulėjautos ir poetinės išraiškos viršūnėmis. 4-ąjį XIX a. dešimtmetį romantizmo kultūra Lietuvoje jau buvo išgyvenusi manifestinių diskusijų su estetiniais ir idėjiniai oponentais tarpsnį. Pasaulėžiūriniai romantizmo projektai patyrė krizę; XIX a. vid. antroji romantizmo banga pasižymi kur kas gilesne egzistencinio netikrumo atmosfera. Tokioje situacijoje viešąjį kultūros dialogą persmelkia ilgesys naujo ir esmingo vertybinio sprendimo, kuris galėtų sujungti visuomenę vis aštrėjančio okupacinio rėžimo ir Europos modernizacijos akivaizdoje. Vienas iš pasirinkimų – ieškoti šio atsako analizuojant baroko paveldą, t.y. krikščioniškąją Lietuvos kultūrą. Straipsnyje baroko paveldo aspektu analizuojama A. Mickevičiaus, A. Baranausko, K. Praniauskaitės, Šatrijos Raganos, J. Aisčio kūryba.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Romantizmas; Baroko metafizinė vaizduotė; Ritualinė baroko kalbos tradicija.

ENThe article examines the Lithuanian romanticist literature in the mid-19th century. It seeks to find out the historical link between the heritage of the 17th-18th centuries to the modern Lithuanian culture and the ways in which it is influenced by the baroque heritage. The Lithuanian modernism received the archive of baroque significations through the mediation of romanticism. In order to understand the role of romanticism as the mediator of baroque in the Lithuanian culture, we must first examine the interpretative impulse which prompted the 19th-century Lithuanian society turn to baroque. At the most general level, the culture of romanticism is connected to baroque through the rehabilitation of the religious-metaphysical worldview as a counterbalance to the libertinism, pragmatism and rationalism that dominated the Age of Enlightenment. In the fourth decade of the 19th century, the romanticist culture had already experienced the phase of manifest discussions with its aesthetic and ideational opponents. The worldview projects of romanticism entered a crisis and the second wave of romanticism in the mid-19th century was marked by a much deeper sense of existential uncertainty. The analysis of the baroque heritage, i.e. Lithuania’s Christian culture, provided a solution for a new and fundamental value decision that would unite the society in the face of the occupational regime and the European modernisation. The article analyses the works of A. Mickevičius, A. Baranauskas, K. Praniauskaitė, Šatrijos Ragana, and J. Aistis in terms of their relation to the baroque heritage.

Related Publications:
Antanas Baranauskas : gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai / Paulius Subačius. Vilnius : Aidai, 2009. 216 p.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3362
Updated:
2020-09-11 18:18:42
Metrics:
Views: 69
Export: