Draugystė iki pat mirties

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Draugystė iki pat mirties
Alternative Title:
Friendship That Lasted Until Death
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Emigracija; Lietuvių muzika JAV; Pianizmas; Lietuvių muzikos modernizmas
Summary / Abstract:

LTVytautas Bacevičius (1905–1970) ir Juozas Žilevičius (1891–1985) – du labai skirtingi XX a. lietuvių muzikai. Vienas jų – temperamentingas, kupinas naujų idėjų, pasirinkęs ieškotojo kelią ir išsiveržęs ne tik į lietuvių, bet ir į tarptautinės muzikos avangardą, kitas – santūrus, kaupęs ir tyrinėjęs istorinį muzikos palikimą, kaip nenuilstantis metraštininkas fiksavęs svarbiausius lietuvių muzikinio gyvenimo įvykius, tačiau nesižavėjęs moderniomis muzikos srovėmis. Jųdviejų draugystė truko apie penkis dešimtmečius – iki pat Vytauto Bacevičiaus mirties. Šiame straipsnyje yra analizuojami V. Bacevičiaus laiškai J. Žilevičiui. Iš jų paaiškėja, kokie saitai rišo šiuos muzikus Lietuvoje ir dėl ko jie suartėjo gyvendami JAV. Straipsnis susideda iš dešimties dalių. Jose įvertinamos J. Žilevičiaus pastangos padedant V. Bacevičiui Amerikoje rengti koncertus, remiant jį finansiškai, saugant archyve jo kūrybinį palikimą ir populiarinant jo muzikinę veiklą spaudoje; atskleidžiamas V. Bacevičiaus požiūris į savo amžininkus bei save, o kartu ir į XX a. muziką; išryškinami jo kaip daugiabriaunės asmenybės, vieno talentingiausių lietuvių pianisto, sumanaus pedagogo, „kosminės sferos“ kompozitoriaus bruožai; sapnų bei vizijų ir pasąmonės įtaka kūrybos procesui. Skurdžios materialinės egzistencijos fone akcentuojamos nepaliaujamos V. Bacevičiaus dvasinio idealo paieškos, rytietiškos religijos filosofija grįsta pasaulėžiūra, konfrontacija su lietuvių emigracine bendruomene, nuolatinė kova su Amerikos menedžeriais bei muzikos kūrinių leidėjais, siekiant įsitvirtinti JAV muzikiniame gyvenime [Iš leidinio]

ENVytautas Bacevičius (1905–1970) and Juozas Žilevičius (1891–1985) were two very different musicians of the XX century. One of them was a temperamental person, full of new ideas and choosing the road of a seeker, and who joined the Lithuanian and international music vanguard movement. The other was a reserved person, who collected and researched historical musical heritage, recording the most important events of Lithuanian musical life; however, he was not impressed with the modern trends in music. They were friends for five decades, until the death of Bacevičius. This article analyzes Bacevičius’ letters to Žilevičius. These letters clarify the links between the two musicians in Lithuania, and why they became close friends while living in the United States. The article comprises ten parts. It evaluates Žilevičius’ efforts in helping Bacevičius to organize concerts in the US, to support him financially, to store his artistic heritage in the archive, and to popularize his musical activities in the press. It reveals Bacevičius’ attitude towards his contemporaries and himself, and together towards the music of the XX century. It shows him as a multitalented personality, one of the most talented Lithuanian pianists, an excellent pedagogue, a composer of the Cosmic Sphere, and the influence of dreams and visions on his creative process. Against the backdrop of a poor material existence, it highlights the relentlessness of Bacevičius’ search for a spiritual ideal, his worldview based on Eastern religious philosophy, his confrontation with the Lithuanian emigration community, his constant disagreements with American managers and publishers of sheet music, and his attempts to find his place in American musical life.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3357
Updated:
2020-09-17 09:16:26
Metrics:
Views: 15
Export: