Artimųjų Rytų studijos nepriklausomoje Lietuvoje 1922–1940 metais
LTStraipsnis skirtas Artimųjų Rytų studijoms nepriklausomoje Lietuvoje 1922- 1944 m. aptarti. Jame remiantis autentiškų archyvinių šaltinių ir spaudoje paskelbtų darbų analize siekiama išryškinti pagrindines tuometinių Artimųjų Rytų studijų raidos tendencijas, laimėjimus ir problemas. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į egiptologijos ir semitologijos raidą. Tyrimą sudaro trys dalys: pirma skirta Vytauto Didžiojo universiteto mokslo planų ir studentų bei dėstytojų veiklos 1922-1940 metais aptarimui, antra - egiptologės Marijos Rudzinskaitės- Arcimavičienės mokslinės veiklos analizei ir trečia - semitologo Nachmano Chaimo Šapiros semitologinių studijų tyrinėjimui. Pirmojoje dalyje bandoma išsiaiškinti, kokios aplinkybės lėmė, kad VDU buvo dėstomos būtent tokios su Rytais susijusios disciplinos, kodėl nebuvo nė vienos orientalistikos studijų programos, kokia buvo studentų popaskaitinė orientalistinė veikla. Antrojoje ir trečiojoje dalyje atskleidžiama, kuo ir kaip Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė, pirmoji profesionali egiptologė Lietuvoje, ir Nachmanas Chaimas Šapira, domėjęsis ir arabų, ir žydų kultūra, prisidėjo prie orientalistikos tyrinėjimų, aptariami jų pagrindiniai veikalai ir nuopelnai mūsų orientalistikos raidai. Šitaip stengiamasi nupiešti kuo tikslesnį Artimųjų Rytų studijų vaizdą nepriklausomoje Lietuvoje 1922-1940 metais.Reikšminiai žodžiai: Artimųjų Rytų studijos; Artimųjų Rytų studijos Lietuvoje; Egiptologija; Marija Rudzinskaitė - Arcimavičienė; Marija Rudzinskaitė–Arcimavičienė; Nachmanas Chaimas Šapira; Orientalistika; Semitologija; Vytauto Didžiojo universitetas (VDU); Vytauto Didžiojo universitetas; Egyptology; Marija Rudzinskaitė - Arcimavičienė; Marija Rudzinskaitė–Arcimavičienė; Nachmanas Chaimas Šapira; Near Eastern studies; Near Eastern studies in Lithuania; Oriental studies; Semitic studies; VMU; Vytautas Magnus University.
ENGenerally, the development of Oriental studies in Lithuania has not been fully explored till now and practically this has not been systematically analyzed. During the years 1922-1940, no Oriental studies as such were offered at the universities of independent Lithuania, there were only particular subjects taught at various faculties. These studies paid their main attention to the investigation of the cultures of the Near East. Basically, under the name of Near Eastern studies fall the subjects related to Egyptology and Semitic studies, in some way touching on the Arabian studies taught at the faculties of Humanities and Theology & philosophy. During this period, there were two personalities that highly contributed to the development of Oriental studies: they were the specialist of Egyptology Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė and the Semitic scholar Nachmanas Chaim Šapira. There were expeditions, international congresses, comprehensive critical papers and unpublished discoveries. But why didn't these studies success at Vytautas Magnus University? The fact that the university even as the whole country, having just recently regained its independence, was all-busy rebuilding itself determined that the government of the university did not pay much attention to the subjects of Eastern studies and gave preference to those subjects that were related to the country's nationality. Even the most proactive persons that contributed the most in this sphere, exercised the greatest responsibility for it, and ardently defended the new ideas were not able to achieve sufficient results because of the indifference of the government and the unwillingness of the bureaucratic apparatus. [text from author]
