Vilniaus pastatai. Kauno pastatai

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėVilniaus pastatai. Kauno pastatai
Kita antraštėJewish buildings in Vilnius and Kaunas
AutoriaiLukšionytė-Tolvaišienė, Nijolė
ŠaltinisŽydų kultūros paveldas Lietuvoje / sudarytojas Alfredas Jomantas Vilnius: Savastis, 2005. P. 59-90.
Reikšminiai žodžiai
LTKaunas; Žydų architektūra; Sinagogos; Golinevičius, Justinas; Von Mikvicas Edmundas
ENKaunas
Santrauka / Anotacija

LT1896 m. duomenimis daugiau nei pusė Kauno gyventojų buvo žydai, Vilniuje jie sudarė 47%. XIX a. antroje pusėje žydų neberibojo uždaros getų teritorijos. Gausiausi bendruomenių pastatai - maldos namai su mokyklomis. Pastatytos raiškių istorizmo formų choralinės sinagogos: Kaune 1872 m., Vilniuje 1902 m. Abiejuose miestuose iškilo ligoninės ir prieglaudos. Vilniuje būta Žydų realinės mokyklos, Mokytojų instituto, Talmud-Toros amatų mokyklos, Pigios valgyklos, kuri pertvarkyta į Žydų teatrą. 1924 m. Kaune pastatytas art deco stilistikos Centralinis žydų bankas su pasažu (neišlikęs). Žydai statė daug viešbučių, prekybos namų, fabrikų. Žymiausi objektai Vilniuje – A. Lebensono viešbutis “Europa” (1872, neišlikęs), I. Smaženevičiaus namas su Didžiuoju teatru ir “Bristol” viešbučiu (1900), Zalkindų prekybos namai (1900), Lipskių alaus darykla ir pramogų sodas Paplaujoje, I.Bunimovičiaus šokolado fabrikas “Viktorija” (1897). Kaune paminėtini M. Kadisono mėsos krautuvės (1852), Levinsonų viešbutis “Šambr-garni” (1873), I. Pikerio viešbutis “Versal” (1897), Volkovyskių viešbutis su restoranu “Metropol” (1899). Kiekio požiūriu abiejuose miestuose daugiausiai pastatyta gyvenamų namų. Populiariausias žydų savininkų tarpe buvo daugiabučio nuomojamo namo tipas. Vilniuje 1900 m. pastatyti du pigių butų namai žydų darbininkams (Subačiaus g.). Pastatų meninė išraiška dažniausiai sutapo su tuomet vyravusiomis kosmopolitinio pobūdžio tėkmėmis, tik kai kurie planavimo ypatumai ir dekoro detalės atspindėjo žydų kultūros specifiką. [Iš leidinio]

ENAccording to 1896 data, Jews constituted more than half the population of Kaunas, in Vilnius they accounted for 47%. In the second half of the 19th century Jews were no longer restricted to closed territories of the Ghetto. Houses of worship with schools were most abundant buildings of communities. Chorale synagogues were built: in Kaunas in 1872, in Vilnius in 1902. Hospitals and shelters were built in both towns. In Vilnius there was a Jewish non-classical secondary school, Teachers’ Institute, Talmud-Torso trade school, a Cheap Canteen, which was restructured into a Jewish Theatre. In 1924 the Central Jewish Bank with a passage (did not survive) was built in Kaunas. Jews built many hotels, trade houses, factories. The most famous objects in Vilnius were Lebenson’s hotel Europa (in 1872, did not survive), Smaženevičius’ house with the Great Theatre and Bristol hotel (1900), the Zalkind’s trade house (1900), the Lipskiai Brewery and the Entertainment Garden in Paplauja, Bunimovičius’ Chocolate Factory Viktorija (1897). The following should be mentioned in Kaunas: Kadison’s butcheries (1852), the Levinsons hotel Šambr-garni (1873), Pikeri’s hotel Versal (1897), the Volkovyskiai hotel with a restaurant Metropol (1899). From the point of view of quantity, dwelling houses abounded in number. In 1900 two houses of cheap flats for workers (Subačiaus street) were built in Vilnius. The artistic expression of buildings often coincided with the trend of a cosmopolitan nature that prevailed at that time; only some peculiarities of design and elements of décor represented the specificity of Jewish culture.

ISBN9986-420-65-2
Mokslo sritis
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3298
Atnaujinta2019-03-04 13:25:38
Metrika Peržiūros: 3