Tekstynų lingvistikos ir valentingumo teorijos derinimo galimybės tiriant veiksmažodžius

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Tekstynų lingvistikos ir valentingumo teorijos derinimo galimybės tiriant veiksmažodžius
Alternative Title:
Possibilities in combining theories of corpus linguistics and valence in verb research
Keywords:
LT
Tekstynų lingvistika; Valentingumas; Kolokatai; Veiksmažodis; Maldauti; Prašyti; Liepti; Įsakyti.
EN
Corpus linguistics; Valence; Collocations; Verbs; To invoke; To request; To order; To command.
Summary / Abstract:

LTNaudojantis tekstynų teikiamais metodais ir produktais, buvo išanalizuoti keturi lietuvių kalbos veiksmažodžiai: maldauti, liepti, prašyti, įsakyti. Kadangi žodžiai, sudarantys prasminius junginius su asmenuojamosiomis formomis, realizuoja veiksmažodžio leksinį valentingumą, pirmiausia ištirtos šių žodžių asmenuojamosios formos naudojantis pagrindiniais tekstynų lingvistikos produktais – konkordansu ir dažniniais kolokatų sąrašais, o paskui gauti duomenys susisteminti ir palyginti su veiksmažodžių valentingumo tyrimo rezultatais. Akivaizdu, kad leksinio semantinio valentingumo kategorijos – asmuo / ne asmuo, gyvas / negyvas – nėra pakankamos. Dažniniai kolokatų sąrašai leidžia sukonkretinti, apibrėžti tas leksines žodžių grupes, praplėsti bei nustatyti tam tikras žodžių vartojimo sąlygas bei pragmatines situacijas. Taigi, išeitis būtų leksinę žodžių dermę išreikšti konkretesnėmis semantinėmis grupėmis, pavyzdžiui: moteris, šeimos narys, ministerija, giminė ir pan. Žinoma, visų įmanomų variantų, kokie žodžiai gali eiti agento, beneficianto ir kontentyvo (arba finityvo) vietoje, išvardyti neįmanoma, bet kolokatų grupėms nusakyti visiškai užtektų ir dažniausiai vartojamų, tipiškiausių ir galinčių jungtis bei sudarančių prasminius junginius su veiksmažodžiais. Taigi tekstynų lingvistikoje sisteminant ir tiriant kolokatus praverčia valentingumo teorija, ir atvirkščiai – apibendrinus kolokatais einančias prasmines leksemas pastebėta, kad jų tyrimas papildo pačios valentingumo teorijos vieną iš tyrimo aspektų – tai leksinio semantinio valentingumo tyrimą. [Iš leidinio]

ENFour verbs of the Lithuanian language maldauti, liepti, prašyti, įsakyti were analysed using the methods and products provided by corpora. Since the words that make meaningful compounds with inflective forms actualise lexical valency of the verb, firstly, the inflective forms of these words are analysed using the main products of the corpus linguistics – concordance and the frequentative lists of collocated words, and then, the received data were systematised and compared with the results of the verb valency analysis. It is evident that the categories of lexical semantic valency – person/not person, alive/not alive – are insufficient. The frequentative lists of collocated words allow for the firming up and defining of those lexical groups of words, expanding and determining certain conditions and pragmatic situations of word use. Thus, as a recourse might be expressing the lexical tune of words through more concrete semantic groups, e.g., woman, family member, ministry, kin, etc. Of course, it is impossible to name all possible variants of words that may occur instead of the agent, the beneficiary and the contentive (or the finitive). However, to specify groups of collocated words the most frequently used and the most typical - able to combine and make meaningful compounds with verbs, are definitely adequate. Thus, the theory of valency is useful in systemising and analysing collocated words in corpus linguistics, and vice versa; after summarising meaningful lexemes occurring as collocated words it was understood that the analysis supplements one aspect of the analysis of the valency theory itself – it is the analysis of lexical semantical valency.

ISBN:
9986197392
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3221
Updated:
2013-04-28 15:48:05
Metrics:
Views: 25
Export: