Wiosna na pograniczu Łotwy, Białorusi i Litwy
LTDarbe semantiškai išnagrinėti Adutiškio ir Tverečiaus apylinkėse paplitę žemės ūkio darbų papročiai, susieti į visumą pavasariniu kalendoriniu ciklu. Žinios surinktos daugiausia Vilniaus universiteto ir Kraštotyros draugijos kompleksinių ekspedicijų metu. Duomenis apie kalendorinius papročius papildo liaudiškieji tikėjimai, kurie buvo užrašyti dar XX a. pradžioje. Todėl medžiagos analizė įgalino padaryti kurias išvadas ir apie etnokultūros reiškinių raidą šiame krašte. Papročiai akivaizdžiai atspindi skirtingus tradicinio kalendoriaus raidos etapus, pradedant archajiškuoju mėnuliniu. Kalendorinių švenčių turinio sinkretiškumas, krikščioniškųjų pamatinių tiesų intuityvus derinimas su senosios prigimtinės religijos elementais bei pasaulėjauta čia itin ryškus. Ikikrikščioniškuoju laikotarpiu susiformavę archetipiniai vaizdiniai, netekę sakralumo, tapo papročių motyvacija. Magiškieji veiksmai ūkininkavimo praktikoje šiame krašte dažniau yra nukreipti į gyvulininkystės sėkmę. Dėl šios ypatybės ir mėnulinio kalendoriaus, daugiau pravartaus žemdirbystėje, reliktų nėra gausu. Papročiuose sureikšmintos savaitės dienos; netgi socialinio gyvenimo sferose į tai atsižvelgiama, siejant su žmogaus likimu, jo būdo savybėmis. Paribiniai kultūros požymiai šiame krašte yra dvejopi; tai tiesioginiai skoliniai iš gudų kultūros bei vertimai, pritaikant savosios kultūros elementus naujai besiformuojančio sociumo terpei. Galima tai suprasti kaip tam tikrą siekį išsaugoti dvasinės kultūros tapatumą. Latviškojo etnoso įtaka čia yra palyginti nežymi. Prasminiai žodžiai: paribinė kultūra, tradiciniai papročiai, tikėjimai, kalendorinės sistemos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalendoriniai papročiai; Archetipai; Rites of calendar; Archetipes.
ENThis work semantically analyses the customs of agricultural works that are common to Adutiškis and Tverevičius suburbs. The information was mostly found during the complex expeditions of Vilnius University and association of Regional studies. Findings about calendar customs are supplemented with folk beliefs that have been written down in the beginning of the 20th century. Therefore, the analysis of the material enabled to make some conclusions about the development of ethno-cultural phenomenon of this region. Customs apparently reflect different stages of development of traditional calendar, starting with the archaic lunar calendar. The syncretistic of calendar feasts, intuitive harmonization of Christian fundamental truths with elements and worldview of archaic natural religion is notably clear. Archetypical images which were formed during the period of pre-Christianity and which lost their sanctity became the motivation of customs. Magic actions, regarding farming, are commonly oriented towards the fortune concerning animal husbandry. Due to this feature and due to lunar calendar, which is more to the purpose in agronomy, relicts are not numerous. Customs prominence days of the week; they are being taken into consideration even when speaking about spheres of social life. Peripheral features of culture in this region are dual; it is direct borrowings from Belarus culture and interpretations, adjusting elements of one’s own culture to the newly formed social environment. The influence of Latvian ethnos is quite trivial. Key words: peripheral culture, traditional customs, beliefs, calendar systems.
