Governmental policies and their impact on private higher education development in post-communist countries: Hungary, Latvia, Lithuania and Georgia, 1990–2005

LTStraipsnyje siekiama nustatyti svarbiausias valstybės požiūrių į privatų aukštąjį mokslą tendencijas ir išnagrinėti jų poveikį kelių pokomunistinių šalių (Vengrijos, Latvijos, Lietuvos ir Gruzijos) privataus sektoriaus tendencijų augimui. Šalims būdingi dideli skirtumai aukštojo mokslo lygmenyje dėl vyriausybės politikos ir privataus aukštojo mokslo augimo, įsteigiant naujas institucijas. Tačiau taip pat yra didelių panašumų, ypač kas liečia finansavimo ir mokesčių politiką. Keturių geografiškai artimų pokomunistinių šalių analizė rodo, kad Vyriausybių požiūrių skirtumą lėmė ženkliai skirtinga privataus aukštojo mokslo plėtra. Tyrimas rodo, kad be politinių ir ekonominių veiksnių etninė-religinė gyventojų sudėtis ir interesų grupių įtaka yra vienas galingiausių viešosios politikos veiksnių postkomunistinėje aplinkoje. Staigus ekonomikos nuosmukis pereinamajame laikotarpyje gali išryškinti šalių, turinčių skirtingus požiūrius į privatų aukštąjį mokslą, finansavimo ir mokesčių politikos panašumus. Ekonominis veiksnys taip pat padeda mums suprasti didelius privataus aukštojo mokslo skirtumus pagal augimo modelius tarp Gruzijos ir kitų trijų šalių – Vengrijos, Latvijos, Lietuvos. Kita vertus, etninių-religinių ir kultūrinių veiksnių svyravimai pasireiškia privačių sektorių dydžio ir pobūdžio skirtumais. Remiantis tyrimu, išskiriami ir aptariami būdingi bruožai, susiję su vyriausybės politikos pozicija ir privačių aukštųjų mokyklų augimo modeliais.

ENThe focus of the article is to identify salient tendencies in governmental approaches towards private higher education and examine their impact on private sector growth patterns across several post-communist countries. Notwithstanding the common legacy both at the higher education and the broad political-economic levels, countries exhibit significant differences regarding private higher education growth and governmental policies accommodating newly emerged institutions. But there are also considerable cross-country similarities, notably on funding and tax policies. Our close look into the four geographically close post-communist country cases reveals that differences in governmental approach have led to markedly distinct paths of private higher education development. The examination of the factors that are thought to shape governmental policies towards privately provided education, on the other hand, shows that, besides political-economic factors, ethnic-religious composition of the population and interest group influence are among the most powerful public policy determinants in the post-communist setting.