Review of climate policies in the Baltic States
LTEnergijos gamyba ir vartojimas yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis išsivysčiusiose šalyse. 1992 m. trys Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – pasirašė ir 1995 m. ratifikavo Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją. 1998 m. šios šalys taip pat pasirašė Kioto protokolą ir 2002 m. jį ratifikavo. Visgi Baltijos valstybėse klimato kaitos mažinimo politikos plėtrą bei konkrečių jos priemonių įgyvendinimą labiausiai skatino jų pastangos įgyvendinti narystei Europos Sąjungoje (ES) keliamus standartus. Šiuo metu visos su energetikos sektoriumi susijusios ES aplinkosaugos direktyvos Baltijos valstybėse yra įgyvendintos. Būtina pažymėti, kad šie veiksmai ženkliai prisidėjo prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo. Šiame straipsnyje pristatoma lyginamoji Baltijos valstybėse vykdomos klimato kaitos mažinimo (energetikos sektoriuje) politikos apžvalga. Straipsnyje analizuojamos ir lyginamos teisinės, fiskalinės ir kitos politikos priemonės bei rinka pagrįsti mechanizmai, kurių tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į aplinką. Taip pat pateikiamas Europos Sąjungos aplinkosaugos ir energetikos sektorių direktyvų poveikis šių dujų emisijos mažinimui. Dalis aprašomojo pobūdžio straipsnio skyrių pristato Šiaurės ministrų tarybos studijos „Kioto įsipareigojimų iššūkiai Baltijos valstybių energetikos sektoriui“ rezultatus.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Baltijos šalys (Baltic states); ES direktyvos; Kioto Protokolas; Klimato kaitos sumažinimo politika; Klimato kaitos švelninimo politika; Klimato pasikeitimo sušvelninimo politika; Baltic States; Climate change mitigation policy; EU directives; Kyoto Protocol.
ENProduction and use of energy is the main source of greenhouse gas (GHG) emissions in developed countries. In the Baltic States, climate change mitigation policies and measures implemented have been driven mainly by efforts to reach EU accession standards, and all EU environmental directives relating to the energy sector have now been implemented. This has had a significant impact on the reduction of GHG emissions. This article presents a comparative review of the general framework for climate change mitigation in the energy sector of the Baltic States. It compares and analyses measures already implemented in the three countries - legal, fiscal and voluntary - and market based tools to reduce GHG emissions, and evaluates the impact of EU environmental and energy directives on the reduction of GHG emissions. Some descriptive sections of the article come from the Nordic Council of Ministers study "Challenges of Kyoto commitments for the Baltic States' energy sectors". [From the publication]
- Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas Lietuvoje / Dalia Štreimikienė, Rimantas Pareigis. Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas. 2007, t. 13, Nr. 2, p. 159-169.
- GHG emission reduction by behavioral changes in Lithuanian households / Andzej Volochovic, Zaneta Simanaviciene, Dalia Streimikiene. Inžinerinė ekonomika. 2012, 23 (3), p. 242-249.
- Indicators for sustainable energy development in Lithuania / Dalia Streimikiene. Natural resources forum. 2005, Vol. 29, iss. 4, p. 322-333.
- Review of energy and climate plans of Baltic states: the contribution of renewables for energy production in households / Dalia Štreimikienė, Grigorios L. Kyriakopoulos and Gintarė Stankūnienė. Energies (Basel). 2022, 15, 7728, 16 p.
- The Challenges of GHG emission trading for Lithuania / Remigijus Čiegis, Dalia Štreimikienė. Inžinerinė ekonomika. 2006, Nr. 5 (50), p. 55-65.
