LTŠiame straipsnyje analizuojami 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų televizijos debatai siekiant ištirti, kaip politikai naudoja dėmesio politiniams klausimams pritraukimo ir įrėminimo strategijas, kad galėtų pateikti savo norimas idėjas ir pozicijas nepaisant griežtos debatų darbotvarkės kontrolės, kurią vykdo televizijos debatų vedėjai. Tyrimo rezultatai parodė, kad tam tikros temos, pavyzdžiui, aplinkosauga ir žemės ūkis, buvo aptariamos retai, nors politikai turėjo galimybių pasitelkti įvairias strategijas šioms temoms įtraukti į darbotvarkę. Didžiąja dalimi taip nutiko todėl, kad šių klausimų neįtraukdavo debatų vedėjai. Tai leidžia teigti, kad žiniasklaidos galia formuojant darbotvarkę yra reikšminga ir turi svarbių pasekmių politinių diskusijų įtraukimui bei nagrinėjamų klausimų įvairovei. Reikšminiai žodžiai: televizijos debatai, nacionaliniai rinkimai, klausimų įrėminimas, darbotvarkės nustatymas, Lietuvos parlamentas.
ENIt was analysed national televised debates of the 2020 Lithuanian parliamentary elections to study how politicians use strategies of issue attention control and framing in order to be able to present their preferred ideas and positions in spite of the strict agenda control imposed by the TV moderators. Results of the analysis show that certain topics (Environment, Agriculture) despite the possible strategies to bring them on the agenda were rarely discussed during the debates as they were not presented by the moderators. This finding suggests that media agenda power is substantial and has important implications for inclusiveness of political discussions. Keywords: TV debates, national elections, issue framing, agenda-setting, Lithuanian parliament.