Muzikinio ugdymo poveikis vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto vaikų socialinių kontaktų plėtotei

LTVilniaus m. vaikų pensionate 1999 m. atliktas muzikinio ugdymo poveikio vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto vaikų socialinių kontaktų vystymuisi pedagoginis tyrimas. Jis organizuotas taip, kad muzikinė veikla skatintų tarpasmeninius neįgaliųjų vaikų kontaktus. Šį pasirinkimą lėmė faktas, jog sutrikusio intelekto vaikų mokėjimas bendrauti, kaip aplinkinio pasaulio pažinimo bei sąveikos su juo rezultatas, savaime formuojasi ganėtinai sunkiai. Todėl šiame muzikinio ugdymo tyrimo etape didžiausias dėmesys buvo skiriamas keliems dalykams: ne tik suteikiant vaikui galimybę išreikšti save, bet ir mokant jį išklausyti bei išgirsti kitą, t. y. siekta „išvesti“ neįgalųjį už jam būdingo egocentrizmo ribų. Iš Vilniaus vaikų pensiono archyvų buvo paimti duomenys apie tiriamųjų išsivystymo amžių. Muzikinio ugdymo procese organizuota grupinė muzikinė veikla – tam tikras socialinio bendravimo modelis, kuriuo buvo siekiama vystyti bendravimo įgūdžius. Tyrimu norėta nustatyti muzikinio ugdymo poveikį šių vaikų socialinių kontaktų plėtrai ir jų kokybei. Pastebėta, kad per penkis muzikinio ugdymo mėnesius bendras socialinių kontaktų skaičius vaikų grupėje padidėjo. Lyginant tyrimų duomenis, užfiksuotus muzikinio užsiėmimo metu su duomenimis, registruotais laisvalaikio metu, galima teigti, kad psichologiškai teigiama, tikslingai struktūruota aplinka, taip pat skatinantis bendravimą elgesio modeliavimas, maloni ir džiuginanti muzikinė veikla teigiamai veikia sutrikusio intelekto vaikų socialinių kontaktų plėtotę.

ENThe teaching of social skills is emphasized in the educational process of people with intellectual impairment. The investigation on the influence of musical education upon the developing of social contacts in a group is presented. The data of video documents of group musical activities as well as the data of observations of leisure activities are analyzed and the results are discussed. It can be stated that 3 number of active and passive social contacts considerably increased and the cases of egocentrical behavior of children reduced at the group musical occupations. The number of active and passive social contacts of pupils insignificantly increased at leisure time and the quality of their contacts changed positively. A development of social skills during group music activities compared to the natural environment is obvious. New social experiences of moderate and severe intellectually handicapped children could be transferred to the natural environment. To come to the conclusion the hypothesis of positive tendencies in developing social contacts in the process of music education of moderate and severe intellectually handicapped children is confirmed.