Fractional integration of nominal exchange rates: evidence from CEECs in the light of EMU enlargement

LTValiutų kursų svyravimai yra plačiai empiriškai tiriami. Straipsnio tikslas yra išplėsti empirinius tyrimus pritaikant fraktalinę integraciją nominalių valiutų kursų Centrinės ir Rytų Europos (CRE) šalyse analizei. Straipsnyje pasiūlytas fraktaline integracija pagrįstas modeliavimo šablonas skirtas 10 naujų Europos Sąjungos šalių nominalių valiutų kursų sugrįžimo prie vidurkio tyrimui. Analizuojama taikant neparametrinius, pusiau parametrinius ir parametrinius metodus. Neparametriniais metodais gauti rezultatai rodo, kad euro sugrįžimas prie vidurkio vyksta Bulgarijoje, Estijoje ir Slovėnijoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad valiutų kursai Centrinės ir Rytų Europos šalyse yra labai pastovūs, ypač jei jų pagrindas yra JAV doleris. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsitikus sukrėtimui, reikia taikyti stiprias politines priemones, norint sugrįžti prie pradinių tendencijų. Kita vertus, stiprių politinių priemonių nereikia taikyti dėl sukrėtimų, įtakojančių kai kurių valiutų ir euro kursą, ypač tai taikoma Bulgarijai, Estijai ir Slovėnijai, nes šie pokyčiai grįžta prie vidurkio ir ilgu laikotarpiu turi tendenciją išnykti. Taigi patikrinus trimis metodais gautus rezultatus, galima daryti išvadą, kad sugrįžimas prie vidurkio vyksta tik euro valiutos kursui Bulgarijai, Estijai ir Slovėnijai. Kitų valiutų, pagrįstų euru, kursai rodo grįžimą prie vidurkio tik analizuojant parametriniais metodais.

ENThis paper uses fractional integration models to describe the long-run dependence of nominal exchange rates in Central and Eastern European countries (CEECs). The analysis is validated using nonparametric, semi parametric and parametric techniques. From comparing the results across the three approaches, it was clear that mean reversion takes places only for the euro exchange rates in Bulgaria, Estonia, and Slovenia. Other exchange rates based on the euro also display mean reversion with the parametric methods. For the US dollar rates, the unit-root null hypothesis cannot be rejected in any single country, indicating that shocks affecting the exchange rates against the US dollar are of a permanent nature, while those directed against the euro are less persistent, and tend sometimes to disappear in the long run. Policy implications are derived.