Post-accession compliance with EU gender equality legislation in post-communist new member states
LTIntegraciniai Europos Sąjungos procesai ir naujų narių priėmimas dažnai kelia klausimus, ar naujos valstybės narės pakankamai atitinka Europos Sąjungos priimtas teisines nuostatas įvairiose srityse, taip pat ir užtikrinant lyčių lygias galimybes. Straipsnyje yra analizuojama kaip naujosios Europos Sąjungos narės, ilgą laiką buvusios sovietinio režimo įtakoje, atitinka Europos Sąjungos lyčių lygių galimybių užtikrinimo teisinę bazę. Analizei pasirinktos keturios valstybės – Lietuva, Čekijos Respublika, Vengrija ir Slovėnija. Tyrimo metu buvo vertinama ne tik šių valstybių nacionalinė teisinė bazė lygių galimybių srityje, bet ir valstybinių institucijų sistema ir kompetencijos. Tyrimas remiasi ne tik atskirų valstybių palyginimu, bet yra išskiriami ir du Europos Sąjungos teisinių instrumentų įgyvendinimo etapai – laikotarpis iki narystės Europos Sąjungoje ir pasirengimas integracijai bei laikotarpis po įstojimo į Europos Sąjungą. Tyrimas atskleidė, jog esminio skirtumo tarp Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimo kokybės iki ir po integraciniu laikotarpiu nebuvo. Tačiau pastebėta, kad iš visų analizuotų valstybių, vienintelėje Čekijos Respublikoje buvo pastebėti Europos Sąjungos teisės aktų lyčių lygių galimybių srityje perkėlimo į nacionalinę teisę ir institucinė sistemą trūkumai, kurie buvo būdingi tiek laikotarpiu iki įstojimo, tiek po jo. Daroma išvada, jog tinkamai iniciatyvai įgyvendinti integracinius reikalavimus turi ir palankios nacionalinių valstybių gyvenimo sąlygos.
ENThis paper analyses the transposition of EU legislation on gender equality at the workplace in the Czech Republic, Hungary, Lithuania and Slovenia, as well as the enforcement powers of their national equality institutions. It does not find significant differences between post- and pre-accession compliance. Overall compliance can be considered good in Hungary, Lithuania, and Slovenia, while it is considerably worse in the Czech Republic - both pre- and post-accession. As an explanation for these variations in legal transposition and enforcement bodies, the paper finds two equifinal paths towards correct transposition of EU gender equality legislation and strong enforcement bodies: either the absence of high adjustment costs, or the combination of strong social democratic governments and NGOs with special expertise in EU gender equality legislation.
