Searching for theology of spiritual gifts: from servility towards creativity
LTModerniojoje Lietuvoje kultūrų ir tapatybių įvairovės klausimo neįmanoma prasmingai svarstyti neatsižvelgiant į mūsų totalitarinę praeitį. Atsigręžus į ją, neapleidžia klausimas, ar totalitarinė praeitis į tautos sąmonę įsirėžė tiek, kad, Lietuvai atsivėrus Vakarų liberaliosiose demokratijose viešpataujančiam gyvenimo būdui, vakarietiškos kultūros antplūdis Lietuvoje buvo priimtas su vergišku nuolankumu. Ar šioje situacijoje kito žmogaus paaukojimas tam, kad visi liktų lygūs ir vienodi, liko gajus nepaisant, rodos, radikalaus ideologijų pokyčio? Galima tikėtis, kad priešinimosi dvasios galima semtis ir mokytis iš religinių bendruomenių, tačiau socialiniai filosofai aiškina, kad visuomenės institucijos negali apsaugoti nuo ideologijų įtakos, kadangi pačios yra arba gali tapti ideologinėmis, pasiryžusiomis užgniaužti asmens kūrybiškumą vienodybės vardan, nesibodėdamos tai daryti netgi Dievo vardu. Taigi ar esama teologinių šaltinių, kurie įveiktų šį uždarą ratą, padėtų individui atgimti ir vestų į išganymą? Yveso Congaro Šventosios Dvasios teologija, neaplenkianti Tomo Akviniečio idėjų, veda į visuminę dvasinę antropologiją, glaudžiai susijusią su dvasine ekleziologija. Straipsnyje analizuojama ir aiškinama, kaip Y. Congaro teologija išvengia aukščiau minėtų ydų, atveria kelią kūrybiškam santykiui bei gali padėti įveikti totalitarinį mentalitetą. Teologija suteikia vertingų įžvalgų ir skatina mokytis, kadangi siekia išspręsti įtampas ne žeisdama žmogų ar kultūrą, bet suteikdama įkvėpimo ir kreipdama į pilnatvę Dieve.
ENIt is impossible to truthfully assess the issue of homogeny in the modern Lithuania without keeping in mind the totalitarian past. Did the totalitarian past engrave itself to such extent, that when Lithuania became open to the Western liberal-democratic systems of life, it received them with a servile mentality? Is the dialectical pattern of sacrificing the other for the sake of uniformity enforced rather than abolished by the change of ideologies? It might be expected that one can learn to resist from the religious communities, but the philosophers of the social explain that social institutions cannot guarantee the immunity against the ideology, because they themselves are or become ideologically charged, quenching creativity for the sake of uniformity, sometimes even in the name of God. Are there theological resources, which would be able to dispel the spell of dialectics, recreate the individual and lead into the patterns of the structural healing? Theology of the Holy Spirit of Yves Congar, with the help of Thomas Aquinas leads towards wholesome spiritual anthropology connected with spiritual ecclesiology. In the backdrop of servility it theologically affirms that God does not abolish the creature. The freedom of Spirit is articulated in the ecclesial reality. The ecstatic - going out into the other of creation, as other by the Spirit in love, supplements the structure, actualizes memory, and dispels destructive dialectic. Theology does offer its insights and, in its own way opens the way for creative engagement.
