LTPaauglystė yra kritinis žmogaus vystymosi laikotarpis, kurio metu formuojasi ilgalaikiai fizinės ir psichologinės sveikatos įpročiai. Tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai rodo, kad dauguma paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio, o socialinės ir emocinės sveikatos rodikliai pastaraisiais metais blogėja. Vis daugiau dėmesio skiriama fiziniam raštingumui kaip visapusiškam konstruktui, apimančiam motyvaciją, pasitikėjimą savimi, fizinę kompetenciją ir žinias, tačiau Lietuvoje jo sąsajos su fiziniu aktyvumu ir socialine-emocine sveikata tebėra menkai ištirtos. Tyrimo objektas – paauglių fizinis aktyvumas, fizinis raštingumas ir socialinė-emocinė sveikata. Tyrimo tikslas – ištirti fizinio aktyvumo (FA), fizinio raštingumo (FR) ir socialinės-emocinės sveikatos (SES) sąsajas tarp 10–20 m. paauglių bei įvertinti šių rodiklių skirtumus pagal lytį, paauglystės etapus ir suvokiamą socioekonominį statusą. Atliktas kiekybinis tyrimas, taikant anketinės apklausos metodą. Tyrime dalyvavo 393 paaugliai iš Vilniaus miesto mokyklų. Duomenims rinkti naudoti PAQ-C/A, PPLI ir SEHS-S klausimynai. Duomenys analizuoti taikant aprašomąją statistiką, Stjudento t testą, vienfaktorinę dispersinę analizę (ANOVA) ir Pirsono koreliaciją. Tyrimo rezultatai parodė, kad nei berniukai, nei mergaitės nepasiekė rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio, o reikšmingų skirtumų pagal lytį nenustatyta nei fizinio aktyvumo, nei fizinio raštingumo srityse. Socialinės-emocinės sveikatos atžvilgiu mergaitės pasižymėjo aukštesne emocine kompetencija, o berniukai – didesniu entuziazmu, tačiau bendras rodiklis tarp lyčių nesiskyrė. Be to, nustatyta, kad jaunesniems paaugliams būdingi aukštesni fizinio aktyvumo, fizinio raštingumo ir socialinės-emocinės sveikatos rodikliai nei vyresniems.Aukštesnis socioekonominis statusas buvo susijęs su didesniu fiziniu aktyvumu ir aukštesniu fizinio raštingumo lygiu, tačiau socialinės-emocinės sveikatos rodikliai iš esmės nesiskyrė, išskyrus tikėjimo savimi rodiklį. Koreliacijos analizė atskleidė, kad tarp fizinio aktyvumo, fizinio raštingumo ir socialinės-emocinės sveikatos nustatyti teigiami statistiškai reikšmingi ryšiai. Šie ryšiai buvo stipriausi ankstyvojoje paauglystėje ir silpnėjo didėjant amžiui. Pagal socioekonominį statusą ryšiai buvo nenuoseklūs, tačiau vidutinio ir aukštesnio statuso grupėse nustatyti nuoseklūs ryšiai tarp visų kintamųjų. Išvados. Fizinis aktyvumas, fizinis raštingumas ir socialinė-emocinė sveikata yra tarpusavyje susiję aspektai, ypač ankstyvojoje paauglystėje. Fizinis raštingumas gali būti svarbus veiksnys, siejantis fizinį aktyvumą su paauglių psichosocialine gerove. Praktiniu požiūriu tai rodo, kad intervencijos turėtų apimti ne tik fizinio aktyvumo skatinimą, bet ir fizinio raštingumo ugdymą, siekiant gerinti paauglių socialinę-emocinę sveikatą. Raktažodžiai: fizinis aktyvumas, fizinis raštingumas, socialinė emocinė sveikata, paauglystė.
ENAdolescence is a critical period of human development during which long-term physical and mental health habits are formed. International and national studies show that most adolescents do not meet recommended levels of physical activity, and indicators of social and emotional health have been declining in recent years. Increasing attention is being paid to physical literacy as a comprehensive construct encompassing motivation, self-confidence, physical competence, and knowledge; however, its links to physical activity and social-emotional health remain under-researched in Lithuania. This study focuses on adolescents’ physical activity, physical literacy, and social-emotional health. This study aimed to investigate the relationships between physical activity (PA), physical literacy (PL), and social-emotional health (SEH) among adolescents aged 10–20 years and to assess differences in these indicators by gender, stages of adolescence, and perceived socioeconomic status. A quantitative study was conducted using a questionnaire survey method. The study included 393 adolescents from schools in Vilnius. The PAQ-C/A, PPLI, and SEHS-S questionnaires were used to collect data. Data were analyzed using descriptive statistics, the Student’s t-test, one-way analysis of variance (ANOVA), and Pearson’s correlation. The results showed that neither boys nor girls met the recommended physical activity levels, and no significant differences by gender were found in either physical activity or physical literacy. In terms of social-emotional health, girls demonstrated higher emotional competence, while boys showed greater enthusiasm; however, the overall score did not differ between genders. Furthermore, it was found that younger adolescents had higher levels of physical activity, physical literacy, and social-emotional health than older adolescents.Higher socioeconomic status was associated with greater physical activity and higher levels of physical literacy, but social-emotional health indicators did not differ significantly, with the exception of the Belief in Self subscale. Correlation analysis revealed statistically significant positive associations between physical activity, physical literacy, and social-emotional health. These associations were strongest in early adolescence and weakened with increasing age. The associations varied across socioeconomic status, but consistent relationships were found among all variables in the middle and higher-status economic groups. Conclusions: Physical activity, physical literacy, and social-emotional health are interrelated aspects, particularly in early adolescence. Physical literacy may be an important factor linking physical activity to adolescents’ psychosocial well-being. From a practical perspective, this suggests that interventions should include not only the promotion of physical activity but also the development of physical literacy to improve adolescents’ social-emotional health. Keywords: physical activity, physical literacy, social-emotional health, adolescence.