Naujamiesčio šnekta: tradicija ir naujosios raidos tendencijos
LT„Lietuvių kalbos atlase“ visa Lietuva ir keletas vietovių už Lietuvos ribų yra suskirstyta vadinamaisiais punktais. Punktas yra panašia pašnekte kalbančių žmonių gyvenamoji teritorija. Ją sudaro vienas stambesnis kaimas ar miestelis ir keletas prie jo besišliejančių smulkesnių gyvenviečių, kurių gyventojų kalbinės ypatybės visiškai sutampa (plačiau apie punktus žr. Mikulėnienė 2013; Mikulėnienė, Meiliūnaitė 2014, 113–123). Skiriamąja punktų riba gali būti tiek geografinės (upės, miškai, ežerai), tiek kultūrinės (skirtinga tautinė priklausomybė, ne ta pati religija ir pan.) kliūtys. Lietuvių kalbos plote išskiriama per 700 punktų – vietovių, kurių kalba turi savo specifikos. Žinoma, punktai gali jungtis į stambesnius tarminius junginius – šnektas, patarmes, tarmes.
- Dėl šiaurės panevėžiškių "murmamųjų" balsių (eksperimentinis tyrimas). Žmogus ir žodis 2006, 1, 4-9.
- Šiaurės vakarų panevėžiškių "murmamieji balsiai". Acta linguistica Lithuanica 2000, 43, 165-175.
- XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas: žemėlapiai ir jų komentarai.. Vilnius : Briedis, 2014. 464 p.
