Onomasiologinis neekvivalentiškumas ir jo traktavimas lietuviškuose dvikalbiuose žodynuose

LTTai, kad transkodavimo procesas (dekodavimas ar užkodavimas) dvikalbiame žodyne yra apskritai įmanomas ir kad vienos kalbos konceptams galima rasti leksinę raišką kitose kalbose, įvairių šalių mokslininkams nekyla abejonių. Tačiau pasitaiko atvejų, kai perėjimas nuo vieno leksinio kodo prie kito tampa tikru iššūkiu leksikografui. Taip atsitinka tuomet, kai jis susiduria su ypatingu leksikos tipu – vadinamąja ekvivalentų neturinčia leksika. Šias leksemas yra sudėtinga perteikti kita kalba, nes jose nuo leksinės, gramatinės, stilistinės ir vertinamosios reikšmės yra neatsiejamas jų kultūrinis komponentas, suteikiantis neįkainojamos informacijos apie šiais žodžiais įvardytų reiškinių ypatumus ir jų vaidmenį konkrečiai kalbinei bendruomenei. Neatsižvelgus į kultūrinio reikšmės komponento niuansus, neįmanoma rasti adekvataus atitikmens verčiamojoje kalboje. Taigi šio darbo tikslas – panagrinėti ekvivalentų neturinčios leksikos leksikografinio aprašo ypatumus aktyviuosiuose lietuviškuose žodynuose, daugiausiai dėmesio skiriant onomasiologiniam neekvivalentiškumui. Analizės objektu yra pasirinkti keturi didelės apimties dvikalbiai žodynai: „Lietuvių–italų kalbų žodynas“ (2003), „Lietuvių–italų kalbų žodynas“ (2005), „Lietuvių–ispanų kalbų žodynas“ (2002) ir „Didysis lietuvių–prancūzų kalbų žodynas“ (2006). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvikalbė leksikografija; Leksemos kultūrinis komponentas; Onomasiologinis neekvivalentiškumas; Verbalinė elgsena; Bilingual lexicography; Onomasiologic inequivalence; Onomasiologie inequivalence; The cultural component of the token; Verbal behavior.

ENThough it is possible to find a lexical means of expressing most of the concepts of one language in other languages, there are cases when switching from one source to another becomes a real challenge to a lexicographer. This happens when a particular type of vocabulary is encountered – the so-called vocabulary that has no equivalents. Reality is differently categorised by the world communities; they reflect their world view in a specific way, thus languages are like a kind of "meaning network" that combine different elements of the empirical world into larger structures. When a need to present these parallel networks in a bilingual dictionary arises, difficulties are caused by their unidentical structure. No less a problem is caused by the so-called lacunes due to the fact that a language does not have a word to name a situation or a class of things that is an integral part of another cultural community. Finally, languages of different cultural areas possess specific and unique realia characteristic only to them, this means that people who are studying foreign languages are constantly facing difficulties, as words, their separate meanings, and sometimes the whole expression do not have readymade equivalents in the language into which it is being translated.Thus, in order to adequately express these "problematic" words in another language, a lexicographer should not forget that apart from their lexical, grammatical, stylistic, and connotational meaning they also contain an integral cultural component that provides invaluable information about the characteristics of the phenomenon denoted by the word and its role in a particular linguistic community. In case the shades of the meaning of a cultural component are disregarded, it is impossible to find an adequate equivalent in another language. Thus, the aim of the research is to explore the specifics of the lexicographic description of the vocabulary that has no equivalents in active Lithuanian dictionaries with the focus on Onomasiologie inequivalence. The object of the analysis is four large-scale bilingual dictionaries: Lithuanian–Italian dictionary (2003), Lithuanian–Italian dictionary (2005), Lithuanian–Spanish dictionary (2002) and The Great Lithuanian–French dictionary (2006). [From the publication]