Praeities suprekinimas urbanistinėse erdvėse
LTStraipsnyje siekiama panagrinėti keletą su praeities suprekinimu susijusių probleminių blokų postindustrinėse, postmoderniose vartotojiškose visuomenėse. Pirma, analizuojama, kaip šiuolaikinės globaliosios kultūros ekonomikos kontekste vyksta urbanistinių centrų ir ypač senųjų istorinių miestų bei jų įvaizdžių komercializacijos procesas, kokias formas bei pavidalus jis įgauna. Ir, antra, svarstoma, ką tai galėtų reikšti, kitaip tariant, ką tai sako apie pačią mūsų visuomenės būklę ir požiūrį į praeitį. Neabejojama, kad adekvatus socioekonominių tendencijų, su kuriomis susiduria neoliberalizmo veikiami miestai, pažinimas yra itin aktualus pokolonijinių ir pokomunistinių šalių visuomenėms, kurios, kaip kad Lietuva, vis dar ieško savojo tapatumo susidurdamos su ekonominės ir kultūrinės globalizacijos iššūkiais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Istoriniai miestai; Istoriniai miestai, poindustrinė visuomenė, globalizacija, neoliberalizmas, suprekinimas, vartotojiškumas; Istorinis miestas; Kultūrinis turizmas; Neoliberalizmas; Paveldo industrija; Paveldo industrija, kultūrinis turizmas; Poindustrinė visuomenė; Suprekinimas; Vartotojiškumas; Commodification; Commodification, consumerism, heritage industry; Consumerism; Cultural tourism; Heritage industry; Historical cities; Historical cities, postindustrial society, neoliberalism; Neoliberalism; Postindustrial society.
ENThe article deals with several problematical units concerned with commercialization of the past in the postindustrial, postmodern consumer societies. Primarily, the process of the commercialization of urban centres – especially old historical cities and their images – is analysed in the context of contemporary global culture economics; also, questions regarding forms and shapes this process assumes are raised. Secondly, the consideration regarding the meaning of this process is given, in other words, what is it telling about the condition of our society and attitudes towards the past? Undoubtedly, an adequate assessment of the knowledge of socio-economic tendencies, which have to cope with cities influenced by neoliberalism, is very important and relevant to post-colonial and post-communist countries, which, like Lithuania, are still seeking for their identity in the face of economical and cultural globalization challenges. [text from author]
- Apie ekologiją paveldosaugoje / Nijolė Lukšionytė. Journal of architecture and urbanism. 2013, Vol. 37, no. 1, p. 42-50.
- Interpretuojant daugiakultūrį Vilnių : kontekstai, problemos ir galimybės / Rasa Čepaitienė. Naujasis Vilniaus perskaitymas : didieji Lietuvos istoriniai pasakojimai ir daugiakultūris miesto paveldas / redakcinė kolegija: Alfredas Bumblauskas (pirmininkas) ... [et al.]. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. P. 49-77.
- Materialiojo kultūros paveldo industrija : teorinės įžvalgos ir praktikos pradų vertinimas / Steponas Deveikis. Šalies turtas ekonominėje politikoje - turto ekonomikos ir vadybos aspektai, 2016 : konferencijos, vykusios Vilniuje 2016 m. gegužės 6 d., mokslo darbai / sudarytojai ir atsakingieji redaktoriai Birutė Galinienė, Albinas Marčinskas, Steponas Deveikis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 56-72.
- Nacionalinio paveldo idėjos kaita ir nūdienos iššūkiai / Rasa Čepaitienė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 338-353, 391.
- Paveldo industrija Lietuvoje / Agnė Vaitkuvienė. Lietuvos istorijos studijos 2006, t. 17, p. 87-96.
- Viešoji kultūros, vartojimo ar kultūringo vartojimo erdvė? Vilniaus atvejis / Skaidra Trilupaitytė. Lietuvos kultūros tyrimai. 2012, 2, p. 82-102.
