The Image of Korea in the translated literature of Lithuania

LTStraipsnyje apžvelgiami korėjiečių literatūros vertimai į lietuvių kalbą, jie lyginami su japonų ir kinų literatūros vertimais. Nagrinėjamos ideologinės ir socialinės aplinkybės, kurios apsunkina korėjiečių literatūros prieinamumą lietuvių skaitytojams. Pagrindinė straipsnio užduotis – aptarti naujos kartos korėjiečių literatūrą ir tokiu būdu pabandyti pakeisti susiformavusį Korėjos įvaizdį. Verstinė literatūra yra vienas svarbiausių svetimos tautos ir jo kultūros – dažnai svetimos ir egzotinės – pažinimo šaltinių. Verstinės literatūros kiekis gali veiksmingai liudyti konkrečios tautos recepciją svetimoje šalyje. Šiuo požiūriu Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, neabejotinai pirmauja iš japonų kalbos versta literatūra. Tuo tarpu, remiantis objektyviais duomenimis, Korėjos literatūros vertimų situacija yra nepalyginamai skurdesnė – šiuo metu korėjiečių literatūros knygų ar rinktinių, kuriose galima lietuviškai susipažinti korėjiečių autorių kūryba, skaičius nesiekia nė dešimties. Korėjiečių literatūros vertimų stoką nemaža dalimi sąlygoja susiformavęs šalies įvaizdis, kurį lemia politinė situacija, šalies padalijimas ir totalitarinis Šiaurės Korėjos rėžimas. Naujoji korėjiečių literatūros kūrėjų karta iki šiol nepažįstama lietuvių skaitytojams. Lietuvoje situacija yra dar prastesnė, nei Lenkijoje ar Čekijoje, kur naujoji Korėjos rašytojų karta, tarp jų Yi Munyeol ir Kim Youngha, jau yra pasiekiama minėtųjų skaitytojams. Korėjos literatūra didesnio dėmesio nesulaukia ir dėl specifinių kultūrinių ypatybių, kurios lietuvių skaitytojui yra svetimos.

ENThe article reviews translations of Korean literature to Lithuanian. They are compared to the translations of Japanese and Chinese literature. Ideological and social conditions that make Korean literature less available to Lithuanian readers are analysed. The main task of the article is to discuss a new generation Korean literature and in this way try to change an already formed image of Korea. Translated literature is one of the most important sources which allow us to become familiar with a different nation and its culture which is usually strange and exotic. The amount of translated literature may affectively indicate the reception of a concrete nation in a foreign country. With regard to such attitude, Japanese translated literature is certainly topping in Lithuania and the world. Meanwhile, according to objective data, a situation of translated Korean literature is incomparably worse. Currently the number of Korean literature books or collections which allows us to get familiar with the creative work of Korean authors in Lithuanian does no reach ten. A lack of Korean literature translations is partially conditioned by a formed image of the state that is related to a political situation, division of the state and a totalitarian regime of North Korea. A new generation of authors of Korean literature is still unknown to Lithuanian readers. A situation in Lithuania is even worse than in Poland or Czech Republic where a new generation of Korean authors, including Yi Munyeol and Kim Youngha, are already available to the mentioned readers. Also, Korean literature does not attract more attention because of specific cultural features that are strange to Lithuanian readers.

• From a barbarian to the cultural leader in Asia - the transition of the image of Korea in the mass media of Lithuania. Reception of Japanese and Korean popular culture in Europe. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. P. 103-128.
• Korėja Lietuvoje: nuo barbarų šalies iki Azijos kultūros lyderės. Rytų Azijos studijos Lietuvoje. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. P. 81-91.