LTUpytės kraštas garsus istorine praeitimi – istoriniuose šaltiniuose jos vardas minimas jau XIII a. Laikas ir gamta negailestingai naikina krašto istorijos pėdsakus: nyksta dvarai, kapinaitės apauga žole, krūmais, trupa akmenys... Gaila, kad kartais prie to prisideda ir žmogaus rankos. Tėvynės pažinimas prasideda nuo gimtojo namo slenksčio. Nekilnojamojo kultūros paveldo ir jo kultūrinės aplinkos pažinimas, lankymas ir apsauga padeda pajusti vietos išskirtinumą, ypatingą jos dvasią. Kraštovaizdžio elementai yra mitologiniai sakraliniai objektai: akmenys, kalneliai, pilkapiai, piliakalniai, medžiai, kurie savo slėpiningumu kuria savitą vietos aplinką. Bet ją reikia pažinti, pajausti.