Evangelikų ir katalikų veiksmų perimamumas keičiant lietuvių liaudies tikėjimo pavidalus (XVI a. paskutinis ketvirtis - XVII a. pirmasis trečdalis)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Vokiečių kalba / German
Title:
Evangelikų ir katalikų veiksmų perimamumas keičiant lietuvių liaudies tikėjimo pavidalus (XVI a. paskutinis ketvirtis - XVII a. pirmasis trečdalis)
Alternative Title:
  • Adoptability of Evangelical Lutheran and Catholic behavioural traits in the transformation of Lithuanian popular forms of religious expression (XVI c. last quarter – XVII c. first third)
  • Kontinuität des Vorgehens von Protestanten und Katholiken bei der Änderung der Formen des Vol ksglaubens (letztes Viertel des 16. Jh.-1. Drittel des 17. Jh.)
In the Book:
Lietuvos krikščionėjimas Vidurio Europos kontekste / sudarė Vydas Dolinskas. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2005. P. 251-278
Keywords:
LT
16 amžius; 17 amžius; 18 amžius; Liaudies kultūra / Folk culture; Bažnyčios istorija / Church history.
Summary / Abstract:

LTTiriamas valstiečių krikščionėjimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos Kunigaikštystės dalyse (Didžiojoje ir Mažojoje Lietuvoje), kurių gyventojų daugumą sudarė lietuviai valstiečiai. Polemizuojama su teiginiu, kad to meto Lietuvos valstiečių tikėjimas buvęs sinkretizmas arba pagonybė. Nagrinėjama liaudies tikėjimo samprata, kaip konceptas Lietuvos krikščionėjimo raidai XVI-XVIII a. tirti. Liaudies tikėjimo tipologinis apibūdinimas grindžiamas religijos sociologijos išvadomis apie valstiečių tikėjimo viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais ypatybes. Liaudies tikėjimo kaip reiškinio formavimasis pagrindžiamas semiotikos požiūriu: tie patys Bažnyčių doktrinų postulatai patekę į kitokio mentaliteto aplinką, skirtingų kultūrų kontekstą, įgydavo naujas reikšmes ir kūrė kitokias religines praktikas. Prieinama išvadų, kad nagrinėjamo laikotarpio Lietuvos valstiečių tikėjimui buvo būdingi pagrindiniai Europos viduramžių pabaigos krikščioniškojo liaudies tikėjimo bruožai; kad nagrinėjamu reformacijos ir katalikų Bažnyčios reformos laikotarpiu ir evangelikų, ir katalikų Bažnyčios siekė keisti liaudies tikėjimo pobūdį; kad tuo metu jo kaitą lėmė kelių Bažnyčių – evangelikų ir katalikų – veiklos visuma: ją siejo panašios organizacinės priemonės, panaši pastoracinė veikla, siekiai glaudinti Bažnyčių ir visuomenės ryšį, didinti poveikį parapijiečiams, plačiau vartoti gimtąją kalbą apeigose, kurti ja raštiją. Intensyvindamos veiklą Bažnyčios periminėjo viena kitos veiksmų būdus, juos pritaikydamos prie savų doktrinų, patirties, istorinių aplinkybių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Evangelikai; Katalikai; Liaudies tikėjimai.

ENThis study analyses the Christianisation of peasants in those parts of the Grand Duchy of Lithuania and the Duchy of Prussia where Lithuanian peasants formed a majority of the population (“Lithuania Major” and “Lithuania Minor”). The concept of popular faith is taken as the basis for analysing the development of Christianity in Lithuania from the 16th to the 18th centuries. The development of popular faith as a form of expression is based on a semiotic view: the doctrinal postulates of the Church were taken up by people with a different mindset, in a different cultural context, acquiring new meanings and giving rise to new religious practices. The study concludes that: in the period under study the features of the popular faith of Lithuanian peasants were basically the same as those of other European peasants at the end of the Middle Ages; during this time of Lutheran Reformation and Catholic Reform, both churches tried to change the nature of popular faith; the changing faith of the time was a result of the ensemble of activities of both churches, Catholic and Lutheran. Both churches used similar organisational means and similar pastoral work, seeking to strengthen ties between the Church and the community and to increase their influence on parishioners. The native language (Lithuanian) began to be used more in church rituals and ceremonies and to compose literature. Intensifying their activity, both Churches adopted aspects of each other’s modus operandi, adapting them to their own doctrines, experience and historical circumstances. [From the publication]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/3005
Updated:
2018-12-16 22:57:50
Metrics:
Views: 38    Downloads: 9
Export: