LTNeapibrėžtumas, kurį lemia sparčiai besikeičianti aplinka ir jos reiškiniai, tokie kaip pandemija, karo protrūkiai ir kiti įvykiai, nuolat tikrina organizacijų gebėjimą išlikti ir klestėti. Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti jau atliktus tyrimus organizacinio atsparumo tematika, didžiausią dėmesį skiriant COVID-19 epidemijos situacijai, ir nustatyti organizacinius sėkmingo atsparumo modelio veiksnius. Apibrėžtos ir išanalizuotos trys organizacinio atsparumo sritys: žinių bazė, išteklių prieinamumas ir socialiniai ištekliai bei lyderystė. Šio tyrimo teoriniai ir empiriniai rezultatai sudaro tolesnių tyrimų pagrindą, organizacinio atsparumo reiškinį analizuojant kompleksiškai – apimant įvairius sektorius. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: organizacinis atsparumas, organizacinio atsparumo veiksniai, COVID-19 pandemija, atsparumo modelis.
ENBecause of uncertainties, which are influenced by major external events, such as pandemics, emergence of wars and other phenomena those keep testing organizational abilities to survive and thrive. This article aims to review the existing research on organizational resilience especially in the face of global COVID-19 pandemic – in particular, which factors constitute a successful resilience model. Three branches of organizational resilience were defined and analyzed as follows: knowledge base, resource availability, and social resources & power. Theoretical and empirical research results create a basis for further research in order to analyze the phenomenon of organizational resilience in a broader sense, by adapting a complex approach and covering different sectors. KEY WORDS: organizational resilience; organizational resilience factors; COVID-19 pandemic, resilience model.