Džiaugsmo metonimijos: kur dingo šypsena?

LTRemiantis kognityvinės lingvistikos metodologija galima atskleisti kultūrinę informaciją užkoduotą įvairių kalbų metaforiniuose ir metoniminiuose posakiuose. Iki šiol konceptualiosios metaforos buvo pagrindinis tyrėjų objektas. Tačiau metonimijos suteikia daugiau informacijos, kaip tam tikros kultūros atstovai suvokia žmogaus kūną aplinkoje ir kaip prototipiškai apibūdina kultūrinius emocinės elgsenos būdus. Metonimijų ištakų sritys ar produktyvumas leidžia giliau pažvelgti ne tik į tautos pasąmonę per kultūros prizmę, bet ir į tautinį charakterį. Kartais net tam tikrų metonimijų nebuvimas gali atskleisti įdomius kultūrinės patirties aspektus. Būtent šis atvejis ir yra iliustruojamas remiantis džiaugsmo koncepto metonimijomis anglų ir lietuvių kalbose. Anglų ir lietuvių tekstynais grįstas tyrimas analizuojant džiaugsmo emocijos konceptą rodo, kad anglai ir lietuviai dažniausiai džiaugsmą sieja su veidu, akimis, balsu ir širdimi. Lietuviai dažnai džiaugsmą sieja dar su viena kūno dalimi – rankomis, kurias trina slopindami ekspresyvesnę džiaugsmo raišką. Tyrimas atskleidė, kad šypsena, kuri paprastai yra viena iš džiaugsmo raiškos formų, kalbose nėra tiesiogiai siejama su džiaugsmu. Nors abiejose kalbose gausu posakių, kuriuose metaforiškai minimas veido nušvitimas, kalbos vartotojų požiūriu akys (ir net ašaros) yra pagrindinis džiaugsmo indikatorius. Todėl šypsena gali būti vertinama tik kaip sutartinis džiaugsmo simbolis. Kalbos posakiai patvirtina neurologų bei psichologų tyrimus, kuriuose nuoširdų džiaugsmą nuo apsimestinio išduoda akių išraiška. Tyrimo rezultatai rodo, kad džiaugsmo koncepto metoniminėje raiškoje yra užkoduotas pasąmoningas tautų įžvalgumas ir socialinė patirtis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Džiaugsmas; Konceptas; Kultūrinė pasaulėžiūra; Metonimija; Tekstynų lingvistika; Concept; Corpus-based analysis; Cross-cultural; Joy; Metonymy.

ENCognitive linguistics provides us with the tool which helps to reveal cultural thought and experience encoded in metaphorical and metonymic expressions. Different linguistic studies have focused on conceptual metaphors, whereas metonymies, which are physiologically based, may also show cultural attitude towards the human body and prototypical emotional expressions. Metonymies transfer a whole set of associations. Among the figurative expressions that have been examined in this research, two general metonymic relationships were applicable: CAUSE AND EFFECT and WHOLE AND PART. The words and expressions that belong to these groups denote various aspects of joy concept, such as intensity, cause, and control. Even the absence of some expressions can indicate certain aspects of cultural experience. The research on metonymies of joy shows that the absence of smile in the linguistic expressions of joy contradicts the international symbol of joy and explains the possible reasons for this contradiction. The study is based on the BNC and Donelaitis (the Lithuanian corpus). Both English and Lithuanian use eyes, the voice, the heart and thence in metonymies of joy. A numerous group with hands in Lithuanian shows that Lithuanians tend to be more reserved in the emotional expression of joy. They also tend to cry more often. Both languages do not employ the smile in the linguistic expressions of joy. It seems that the eyes, which make up the most numerous group, are the main identifier of joy in both languages. The results of the research support the findings in psychology and neurology. Thus, linguistic expressions reflect both universal aspects and social experience in emotional interpretation. [From the publication]