Etnonimas aukštaičiai amžių bėgyje

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėEtnonimas aukštaičiai amžių bėgyje
Kita antraštėThe Ethnonym "Aukštaičiai” During the Passing of Centuries
AutoriaiZinkevičius, Zigmas
KnygojeAukštaičių tapatumo paieškos . 2006, P. 44-57
Reikšminiai žodžiai
LTAukštaičiai; Etnonimai; Etnogenezė
ENLithuanians; Higlanders; Ethnonyme; Ethnogenesis
Santrauka / Anotacija

LTŽodis Aukštaitija, kaip ir Žemaitija, naujas, knyginis. Abu sudaryti iš aukštaičiai, žemaičiai. Iš seno tebuvo pavadinimai Aukštaičiai, Žemaičiai. Istoriniai šaltiniai rodo, kad žodis Aukštaičiai XIII a. pabaigoje jau buvo vartojamas. Žemaičiai į istorijos šaltinius pateko beveik šimtu metų anksčiau negu Aukštaičiai. Petras Dusburgietis lotyniškai parašytoje kronikoje, kalbėdamas apie 1294–1300 m. įvykius, lietuvių žemę vadina Austechia (tai labai sulotynintas, iškraipytas žodis Aukštaičiai). Gedimino 1322 m. sutartyje su vokiečių Ordinu minima terra Eustoythen ‘Aukštaičių žemė’. Čia žodis kiek mažiau iškraipytas, priesagos balsis o vietoje a rodo, kad šį vardą vokiečiai gavo per slavus. Rusios (pavadinimo Rusija tada dar nebuvo) šaltiniuose Aukštaičių vardo iš viso nėra: jis sutapatinamas su Lietuvos vardu. Pavadinimus gražiai išaiškino kunigaikštis Vytautas lotyniškame 1420 m. kovo 11 d. laiške imperatoriui Zigmantui: „Kadangi Žemaičiai yra žemiau negu Lietuva, tai ir vadinami Žemaičiais, o tai lietuviškai reiškia žemesnė žemė. Žemaičiai likusią Lietuvą vadina Aukštaičiais, nes toji žemė, palyginti su Žemaičiais, yra aukščiau“. Iš senųjų dokumentų matyti, kad tai buvo geografiniai vardai, o ne tautų ar genčių pavadinimai. Vytauto laikais dabartinėse žemaičių tarmė ploto aukštumose gyveno kuršiai, šis kraštas Žemaičiais dar nebuvo vadiamas. Senovėje Žemaičių krašto branduolį sudarė vidurio Lietuvos žemumos, Nevėžio upės baseinas, todėl tiko Žemaičių vardas. To meto Aukštaičių krašto branduolį sudarė Vilniaus–Ašmenos aukštumos, todėl šiam kraštui tiko Aukštaičių pavadinimas. [Iš leidinio]

ENThe word “Aukštaitija”, like the word “Žemaitija”, is a new literary form. Both are made from the words “Aukštaičiai” (“Highlanders”) and “Žemaičiai” (“Lowlanders“ or “Samogitians”). The names “Aukštaičiai” and “Žemaičiai” have existed for centuries. Historical sources show “Aukštaičiai” was already used at the end of the 13th century. The word “Žemaičiai” ended up in historical sources one hundred years earlier than “Aukštaičiai”. In Peter of Duisburg’s chronicle written in Latin, the land of Lithuanians was named Austechia (it was the very Latinised and corrupted word “Aukštaičiai”). In a 1322 contract between Gediminas and the Teutonic Order, terra Eustoythen, the “land of the Aukštaičiai”, was mentioned. In sources from Rusia the name “Aukštaičiai” did not exist at all: it is identified with the name of Lithuania. The names were explained in a letter in 1420 in Latin from Duke Vytautas to Emperor Sigismund: “Since Žemaičiai is [located] lower than Lithuania, os named Žemaičiai, and in Lithuania that means ”lower land“. The Žemaičiai named the rest of Lithuania Aukštaičiai, because that land, compared to the Žemaičiai, is higher”. During the times of Vytautas, The hilly area where the Curonians lived during the times of Vytautas was not yet called Žemaičiai. In ancient times the core of the land of Žemaičiai was comprised of the middle lowland of Lithuania and the Nevėžys river basin, which is why the name Žemaičiai was suitable. At that time the core of the land of Aukštaičiai was comprised of the Vilnius-Ašmena hilly area, which is why the name of Aukštaičiai fit.

ISBN9955-434-16-3
Mokslo sritisEtnologija / Ethnology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2922
Atnaujinta2013-04-28 15:44:44
Metrika Peržiūros: 1