Istorinės informacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų legendose patikimumo problema

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Istorinės informacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų legendose patikimumo problema
In the Book:
Tarptautinė numizmatikos konferencija, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150-mečiui / sudarytoja Dalia Grimalauskaitė. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010. P. 239-244. (Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka ; 22)
Keywords:
LT
14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; Lietuva (Lithuania); Ukraina (Ukraine); Genealogija. Heraldika / Genealogy. Heraldry; Mitai. Legendos. Padavimai / Myths. Legends. Stories; Numizmatika / Numismatics.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje svarstoma istorinės informacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) monetų legendose patikimumo problema. Ankstyvųjų lietuviškų monetų atribucijos sunkumus labiausiai lemia tai, kad dalyje monetų nėra nurodyta nukalimo metų ir jas emitavusių valdovų vardų, jos yra anoniminės. Ypač tai pasakytina apie Jogailos (1377–1392) ir jo vietininko Skirgailos (1387–1392) monetas. Tokiais atvejais vienintelis informacijos šaltinis, pagal kurį galima būtų identifikuoti jos emitentą, yra heraldiniai simboliai. Kai kuriose monetose jų yra averse ir everse, tačiau lietuviškos valstybinės heraldikos simboliai (Vytis, ietigalis su graikiškuoju kryžiumi, keturkojis gyvūnas (liūtas) ar Gediminaičių stulpai) interpretuojami nevienareikšmiškai. Itin retos monetos dvigubas kryžius/ietigalis su kryžiumi priklausytų Vilnių valdžiusiam Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai. Monetos Gediminaičių stulpai/ietigalis su kryžiumi galėtų būti priskirtos abi žemes (Trakų ir Vilniaus) valdžiusiam Vytautui (po 1392 m.). Vytautas savo antspauduose ir jam priskiriamose lietuviškose monetose nevartojo slaviškos kirilicos, todėl PEČAT tipo monetas jam priskirti nebūtų teisinga. Po Lietuvos krikšto LDK monetose atsisakyta vartoti kirilicą ir pereita prie lotyniško rašto. XIV a. pabaigos – XV a. I pusės lietuviškų monetų pagrindinė atribucijos problema yra susijusi su jų epigrafinėmis ypatybėmis ir netobula kalybos technologija. Monetų nukalimo laiką apytikriai galima nustatyti pagal jų nuosekliai mažėjančią masę – reiškinį, būdingą XIV a. pabaigos - XV a. LDK ir kaimyninių kraštų ekonomikoms.Reikšminiai žodžiai: Heraldiniai simboliai; Istorinė informacija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Legenda; Lietuviškos monetos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos; Monetos; Monetos legenda; Monetų legendos; Numizmatika; Coin legends; Coins; Coins of GDL; Heraldic symbols; Historical information; Legend; Legend of the coin (?); Lithuanian coins; Numismatics.

ENThe article discusses the reliability of historical information in the legends of the coins of the Grand Duchy of Lithuania. The difficulties regarding the attribution of early Lithuanian coins mainly depend on the fact that some of the coins do not indicate the years and the names of the rulers who issued them. They are anonymous. This is especially true of the coins of Jagiello (1377-1392) and his viceroy, Skirgaila (1387-1392). In such cases, the only source of information that could identify its issuer is heraldic symbols. In some coins, they are on the obverse and reverse side of a coin, but the symbols of the Lithuanian national heraldry (Vytis, a spearhead with the Greek cross, a four-legged animal (lion) or the Columns of Gediminas) are interpreted in different ways. The double cross/spearhead with a cross found on an extremely rare coin would be associated with Grand Duke Jagiello, who ruled Vilnius at that time. The Columns of Gediminas/spearhead with a cross found on a coin would be associated with Vytautas, who governed both lands (Trakai and Vilnius) after 1392. Vytautas did not use Slavic Cyrillic neither in his stamps nor on Lithuanian coins, therefore it would not be right to assign the PEČAT-type (spearhead with a cross) coins to him. Following the Christianization of Lithuania, Cyrillic alphabet was not used of the coins of the Grand Duchy of Lithuania anymore. Instead, Latin writings were used. The main problem with attributing Lithuanian coins existing at end of the 14th century-the first half of the 15th century is related to their epigraphic features and imperfect technology that was used when minting said coins. An approximate period of when a coin was issued can be determined by their gradually decreasing mass - a phenomenon that was typical of the Grand Duchy of Lithuania and the neighbouring economies in the end of the 14th century and 15th century.

ISBN:
9786098039030
ISSN:
1392-8929
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/28170
Updated:
2022-01-15 16:34:24
Metrics:
Views: 46
Export: