Gamtinė aplinka lietuvių tapatybės formavimosi procese

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Gamtinė aplinka lietuvių tapatybės formavimosi procese
Alternative Title:
Natural enviroment in the process of formation of Lithanian national identity
Keywords:
LT
Gamta; Kultūrinė ekologija; Tautinė tapatybė
EN
Nature; Cultural ecology; National identity
Summary / Abstract:

LTŽmonių tautinės tapatybės formavimuisi nemažą poveikį turėjo jų gyvenamoji gamtinė aplinka: reljefas, klimatas, miškai, laukai ir vandenys. Laikui bėgant dabartinės Lietuvos gamtinė aplinka kito, keitėsi ir jo tikimas žmogaus gyvensenai. <...> Manoma, kad pirmykščiams krašto gyventojams – klajokliams miškų žvėrys, paukščiai, sėklos, vaisiai, uogos, grybai, medus ir vandenų žuvys buvo pagrindiniai mitybos šaltiniai, tik neolito ir ypač žalvario amžiuje įsivyravo sėslumas ir primityvi žemdirbystė. Nuo tada natūrali gyvenamoji aplinka kito ryškiau. Tačiau iki XIII a. įsavinti laukai ir pievos sudarė tik atskiras izoliuotas salas bendrame girių ir pelkių fone. Galima manyti, kad tuo laikmečiu žmonių tarpusavio bendravimas izoliuotose vietovėse ir sunkumai susisiekti su gretimų teritorijų gyventojais lėmė klabinę įvairovę – lietuvių kalbos tarmių formavimąsi. Atšalus klimatui ir stojus mažajam ledynmečiui (XV-XVII a.), laukų ir miškų produkcijos mastai sumažėjo, gyventojų tankumas mažai bedidėjo, o girių kolonizacija bemaž sustojo.<...> Prasidėjus ilgalaikiam klimato pašiltėjimui, nuo XVIII a. vidurio suaktyvėjo girių kolonizacija; gyventojų tankumas iki XX a. vidurio padidėjo daugiau nei du kartus, krašto landšafte įsivyravo laukai (70%), teritorijos miškingumas sumažėjo iki 20% ir krašto ekologinis tvarumas, arba geba neutralizuoti antropogeninės veiklos taršą, pasiekė minimalią ribą. Taigi XX a. vidurys buvo tūkstantmečių istorijos suformuoto žmogaus požiūrio į jį supančią aplinką pokyčio atskaitos taškas: visuomeninis aplinkos išsaugojimo ir puoselėjimo pradas keitė individualią vartotojišką nuostatą. [sutrumpintas autoriaus tekstas]

ENThe natural environment surrounding a place of residence made a great contribution to formation of national identity of a person, .i.e. relief, climate, forests, fields and waters. In a course of time Lithuanian natural environment changed in line with changing of human lifestyle. <...> Wilde animals, birds, seeds, fruits, berries, mushrooms and fish were food for primitive man and only during Neolithic age and especially during Copper age sedentary life and primitive agriculture were dominating. Since that time natural residential environment was subject to even stronger shifts. Drained fields and meadows till XIII century comprised only insulated islands in common territory of forests and swamp. It may be assumed that living in insulated areas and communication difficulties determined speech variations, i.e. formation of dialects of Lithuanian language. Due to cold climate and occurrence of minor ice age (XV-XVII) scales or production from fields and forests was likely to reduce and colonization of forests stopped. After climate warming since the middle of XVIII century colonization of forests became active; density of population doubled; field dominated in landscape (70 %), area of forests reduced by 20% and possibilities to neutralize anthropogenic pollution of reached minimal limit. So the middle of the XX century was point of reference for shits of long lasting human attitude to surrounding environment: protection of environment replaced individual consumptive provision.

ISBN:
9955200251
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/2751
Updated:
2020-06-04 14:36:01
Metrics:
Views: 4